Kiotą išgelbėjo architektūra
Hirosimoje buvusi savaitraščio „Atgimimas“ žurnalistė Daiva Repečkaitė sako, kad šiandien miestas gyvena įprastu ritmu, o tragediją mena tik keletas paminklų, tačiau Hirosima vis dar yra miestas auka: „Sprogimą išgyvenusių žmonių, japoniškai vadinamų hibakušia, šiandien yra apie 270 tūkst. Taigi reta šeima gali pasigirti, kad niekas iš jos artimųjų nežuvo per atominį bombardavimą. Gyva likusi tragedijos liudininkė pasakojo, kad, sprogus bombai, gyventojai net nenutuokė, kas jiems nutiko. Kai kurie tikėjo atsidūrę budistiniame pragare“.
D. Repečkaitei didžiulį įspūdį paliko Hirosimos Taikos memorialo muziejus, o kai kurie čia esantys eksponatai šokiravo: „Muziejuje saugomi dokumentai, liudijantys, kaip buvo renkamasi, ant kurių miestų numesti atomines bombas: amerikiečiai norėjo, kad būtų matomi atominio sprogimo padariniai, tankiai gyvenamos miesto dalies skersmuo turėjo siekti bent tris mylias. Iš pasirinktų miestų buvo išbrauktas Kiotas, nes sąjungininkai pagailėjo architektūros paminklų. 350 tūkst. civilių Hirosimos gyventojų niekas nepasigailėjo...“
Lietuvis – Čilės gelbėtojas
1802 m. liepos 31 d. gimė mokslininkas, geologas, mineralogas, keliautojas Ignotas Domeika. Jis yra parašęs apie 500 mokslo darbų, o apie jį patį paskelbta daugiau nei 4 tūkst. publikacijų. I. Domeika gimė Lietuvoje, tačiau daugiausia darbų nuveikė gyvendamas Čilėje. Karų, revoliucijų, indėnų sukilimų, žemės drebėjimų varginamoje šalyje I. Domeika rado vario, aukso, akmens anglies telkinių, sukūrė meteorologijos stočių tinklą, suprojektavo Santjago vandentiekį. Dėl lietuvio reformų Čilė virto kultūriškai pirmaujančia Lotynų Amerikos šalimi.
Lietuvio mokslininko garbei jo vardu pavadinta daugiau kaip 75 įvairiausi objektai Žemėje ir net kosmose. 2002 m. UNESCO buvo paskelbusi I. Domeikos metais.
Raudonas perukas ir katės
1928 m. rugpjūčio 6 d. gimė JAV menininkas Andy Warholas. Jis laikomas populiariojo meno pradininku, tačiau iki pat šių dienų jo darbai bei asmenybė susilaukia nevienareikšmiškų vertinimų – nuo begalinio susižavėjimo iki atviros paniekos. Šio menininko gyvenimu bei kūryba domėjęsis žurnalistas ir dėstytojas Kęstutis Meškys sako, kad šlovę ir pripažinimą jis pelnė ne tiek savo darbais, kiek gyvenimo būdu: „Formuodamas talentingo išsiblaškiusio menininko įvaizdį, brangius savo kostiumus jis negailestingai aptaškydavo dažais. A. Warholas anksti nupliko, tad nesidrovėjo nešioti provokuojančios raudonos spalvos perukų ir, paėmęs už parankės motiną, manieringai vaikščiodavo Niujorko aveniu, pavadėliu prisirišęs keletą kačių.“
Išgarsino sriuba
Tokios pat provokuojančios kaip ir pats A. Warholas buvo ir jo kuriamos reklamos, tad netrukus jis tapo ne tik populiarus, bet ir turtingas. To ambicingajam A. Warholui nepakako. „Jis ir toliau eksperimentavo, ieškodamas savo kaip menininko nišos. Čia į pagalbą atėjo draugė. „Tu mėgsti pinigus – tai ir piešk juos. Tau patinka pomidorų sriuba – tai nutapyk ją“, – pasakė ji lyg netyčia.
Taip didžiulės drobės su ištapytomis „Campbell“ sriubos skardinėmis ir dolerių kupiūromis tapo vizitine jo kortele ir padarė jį vienu žymiausių mūsų laikų tapytojų. Pasipylė liaupsinantys kritikų straipsniai, jo paveikslai aukcionuose buvo parduodami už šiuolaikinės tapybos darbams neregėtą kainą. Kodėl žmonės taip liaupsina jo darbus ir moka už juos didžiulius pinigus, A. Warholas negalėjo suprasti iki pat gyvenimo pabaigos.“
„Į savo populiarumą jis žiūrėjo su ironija, o į jį garbinusius žmones – su panieka“, – apie kultiniu vadinamą dailininką, avantiūristą A. Warholą „Žinių radijui“ pasakojo K. Meškys.
Rašytojas – išdavikas?
1859 m. rugpjūčio 4 d. gimė norvegų rašytojas Knutas Hamsunas. Literatūros kritikai rašytoją pripažįsta esant vienu iš šiuolaikinių moderniojo romano pradininkų. Jo kūryba išsiskiria lyrika, nuostabiais gamtos aprašymais ir subtilia detalių atranka. 1920-aisiais K. Hamsunas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Vis dėlto aistros dėl šio rašytojo nerimsta iki šių dienų, mat karo metais K. Hamsunas susidėjo su naciais, dėl ko vėliau vadintas tėvynės išdaviku ir kaltintas kaip Norvegijos okupacijos šalininkas.
Po karo tautiečiai jo pasigailėjo ir vietoj tėvynės išdavystės rašytojui pateikė lengvesnį kaltinimą. Galiausiai K. Hamsunas buvo pripažintas psichiškai nesveiku ir atsipirko pinigine bauda. Būdamas kone 90 m., kurčias ir beveik aklas, K. Hamsunas parašė paskutinę savo knygą – prisiminimų atgailą „Užžėlusiais takais“.
Eksperimentai su žiurkių uodegomis
1744 m. rugpjūčio 1 d. gimė prancūzų gamtininkas Jeanas Baptiste’as Lamarckas. Jis vienas pirmųjų pradėjo šiuolaikine reikšme vartoti sąvoką „biologija“. Be to, šis mokslininkas laikomas evoliucijos teorijos pradininku. Iki J. B. Lamarcko buvo manoma, kad rūšys nesikeičia. Prancūzų biologas pirmasis iškėlė prielaidą, kad per ilgą laiką rūšys pakinta. Mokslininkas aiškino, kad didesnius krūvius gavę organai stiprėja ir vystosi, o mažiau apkrauti – ilgainiui nunyksta. Be to, organizmo įgytos savybės perduodamos palikuonims.
Pavyzdžiui, kalvio vaikai paveldi labiau išvystytus tėvo rankų raumenis, susiformavusius ilgai dirbant kalvėje. Taigi rūšių vystymasis priklauso nuo aplinkos pokyčių. Su šiomis J. B. Lamarcko idėjomis nesutiko jo amžininkai. Vienas mokslininkas, norėdamas įrodyti jų nepagrįstumą, atliko eksperimentą su žiurkėmis: nukirto joms uodegas ir pastebėjo, kad tokių žiurkių palikuonys turi normalaus ilgio uodegas.
J. B. Lamarckas šio eksperimento rezultatus aiškino tuo, kad kitoms kartoms perduodami tik „natūralūs“ organizmo pasikeitimai. Tai, kad įgytos savybės nėra perduodamos paveldėjimo būdu, įrodyta tik išsiaiškinus paveldimumo mechanizmus, kurių J. B. Lamarckas dar negalėjo žinoti.
Nesusipratimai dėl dujų
1774 m. rugpjūčio 1 d. anglų chemikas Josephas Priestley išskyrė dujas, kurias pavadino deflogistikuotu oru. Tai buvo deguonis – svarbiausias ir labiausiai paplitęs Žemės elementas. Tiesa, deguonį dvejais metais anksčiau už J. Priestley atrado švedų mokslininkas Carlas Scheele’as. Dėl įvairių priežasčių (viena jų – kalbos barjeras. C. Scheele’as buvo švedas, o tuo metu visuotinio pripažinimo dažniau sulaukdavo mokslininkai iš angliškai kalbančių šalių) jis negalėjo laiku paskelbti savo darbo, tad laurai už šį atradimą atiteko minėtam J. Prestley.
Caro žmona – lietuvė
1705 m. liepos 31 d. Rusijos caras Petras I dalyvavo Vilniaus akademijos (dabartinio Vilniaus universiteto) mokslo metų uždarymo ceremonijoje. Tiesa, į Vilnių caras atvyko išvyti švedų, kurie nuo 1702 m. buvo užėmę miestą.
Tąkart Petras I Vilniuje gyveno 6 savaites. Pasakojama, jog jis buvo apsistojęs Sluškų rūmuose Antakalnyje. Antrą kartą Rusijos caras čia lankėsi 1708 m., o štai po ketverių metų Petras I oficialiai vedė beraštę lietuvę valstietę iš Latvijos Mortą Skvaronską (kituose šaltinuose – Skvaronskaitė), su kuria jau beveik dešimtmetį kartu gyveno. Po caro mirties ji dvejus metus valdė Rusiją kaip imperatorė Kotryna I.
Uostamiesčio gimtadienis
Rugpjūčio 1 d. Klaipėda mini 754-ąjį gimtadienį. Vienintelis Lietuvos uostamiestis yra ir seniausias šalies teritorijoje esantis savivaldis miestas. Pirmąją pilį dabartinio miesto, anksčiau vadinto Memelburgu, vietoje pastatė Livonijos ordinas. Jau pačioje miesto kūrimosi pradžioje Klaipėdai buvo numatytas regiono lyderio statusas.
Planuose buvo pažymėta, jog čia stovės 3 bažnyčios, įsikurs vyskupystės centras, veiks pinigų kalykla. XIV a. Klaipėda gavo laisvos prekybos privilegiją, o 1549 m. čia buvo pastatytas ir pirmasis laivas. Dar po kelių šimtmečių Klaipėda pagilino uostą ir Danės upę, pastatė švyturį.
Netrukus uostamiestis jau turėjo apie 80 laivų, padėjusių palaikyti prekybos ryšius su kone visomis jūrinėmis Europos valstybėmis.
Skundikas J. Warneris
1892 m. rugpjūčio 2 d. gimė amerikietis kino pramonininkas Jackas Warneris. Jis kartu su broliu Harry įsteigė garsią Holivudo kompaniją „Warner Brothers Pictures Inc.“ Beje, tie laikai Amerikoje buvo neramūs. Štai 1947-aisiais, gūdžiais persekiojamiems komunistams metais, Atstovų rūmų komisija, tirianti antiamerikietišką veiklą, surengė reidą į Holivudą, įtarusi, jog kino pramonė skleidžia komunistinę propagandą.
Po apklausų buvo sudarytas kino pramonėje besisukančių žmonių „juodasis sąrašas“. Taip daugiau nei 300 menininkų, įskaitant aktorius, scenaristus, direktorius, žurnalistus, tapo kone bedarbiais, nes, komitetui rekomendavus, studijos ėmė juos boikotuoti. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, kairiųjų judėjimą rėmęs Charlis Chaplinas, dėl to netgi buvo priversti palikti Ameriką. Minėtai komisijai gelbėjo ir informaciją perdavinėjo patys holivudiečiai, tarp jų – ir garsusis J. Warneris.
Paslaptinga mirtis
1962 m. rugpjūčio 5 d., sulaukusi vos 36 m. amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė Marilyn Monroe. Jos mirties aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis. Oficialiai teigiama, kad aktorė mirė savo namuose nuo vaistų perdozavimo arba nusižudė, tačiau sklido gandai, kad aktorė nužudyta.
M. Monroe mirtis siejama su romanais, kuriuos ji buvo užmezgusi su prezidentu Johnu F. Kennedy ir jo broliu, tuometiniu generaliniu prokuroru, Robertu.
Vokiečio akibrokštas
1988 m. rugpjūčio 3 d. iš kalėjimo Rusijoje paleistas vokietis Mathiasas Rustas, kuris 1987 m. savo privatų sportinį lėktuvą nutupdė Raudonojoje aikštėje. Iš Helsinkio į Maskvą 19-metis vaikinas (beje, neturintis piloto licencijos) sugebėjo atskristi niekieno nepastebėtas – jo neužfiksavo netgi sovietinės priešlėktuvinės gynybos radarai.
Vokietis, prieš tai apsukęs keletą ratų, nusileido Raudonojoje aikštėje. Tik tuomet apstulbęs milicininkas pranešė Vyriausybei, kad aikštėje – vokiečių lėktuvas. Pilotas buvo suimtas, o tuometis generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas pareiškė, kad šis įvykis – smūgis politinei šalies vadovybei.
M. Rustas buvo nuteistas 4 metams, tačiau, spaudžiant Vakarams, paleistas jau po pusantrų. Grįžęs į Vokietiją, jis aiškino taip pasielgęs dėl to, jog esą norėjęs pranešti sovietams, kad pasaulis yra taikus.
Vienu sakiniu
1778 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos Hamburgo mieste atidarytas pirmasis pasaulyje taupomasis bankas.
1835 m. rugpjūčio 2 d. gimė JAV išradėjas Elisha Gray. Jis įkūrė „Western Electric Company“ bendrovę ir pateikė pareiškimą telefono išradimo patentui gauti, tačiau jo varžovas Alexanderis Grahamas Bellas sugebėjo patentą užregistruoti keliomis valandomis anksčiau.
1944 m. rugpjūčio 4 d. gestapininkai Amsterdame aptiko Anne Frank, jos seserį, tėvus ir dar keturis žydus, kurie dvejus metus išbuvo bute padarytoje slaptavietėje. A. Frank dienoraštis buvo rastas po karo, išverstas į 30 kalbų, pagal jį pastatyta pjesė ir kino filmas.
1936 m. rugpjūčio 1 d. Adolfas Hitleris atidarė XI olimpines žaidynes Berlyne. Beje, šioje olimpiadoje juodaodis atletas Jesse’as Owensas pirmą kartą istorijoje laimėjo keturis aukso medalius.
1956 m. liepos 31 d. SSRS buvo paskelbtas nutarimas statyti pigius stambiaplokščius daugiabučius, dar vadinamus „chruščiovkėmis“.
1981 m. rugpjūčio 1 d. televizijos eteryje startavo MTV. Šiandien šis muzikinis kanalas rodomas 179 valstybėse, o iš ekranų į žiūrovus kreipiamasi 28 kalbomis. Beje, netrukus prie šios auditorijos prisijungs ir Lietuva, Latvija bei Estija.
1996 m. rugpjūčio 6 d. JAV mokslininkai pareiškė turį faktų apie gyvybės pėdsakus Marse. Tokią žinią jie „išskaitė“ Antarktidoje rastame meteorite.
1997 m. rugpjūčio 4 d., sulaukusi 122 metų ir 164 dienų amžiaus, Prancūzijoje mirė seniausia pasaulio gyventoja Jeanne Calment.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
