Psichoterapeutas Olegas Lapinas išskiria fizinį ir psichologinį atsiskyrimą. Pastarasis yra daug sunkesnis.
„Fizinis ir psichologinis išsiskyrimas nesutampa. Kartais psichologinis išsiskyrimas neįvyksta, nes išlaikomas stiprus emocinis ryšys su tėvais. Todėl kaskart grįžti namo būna vis sunkiau. Žmogus jaučiasi įsipareigojęs skambinti tėvams, nes jei nepaskambina, jaučia kaltę. Būna, kad dėl to dar sulaukia priekaištų iš tėvų“, - sakė O.Lapinas.
Kankina ligos
Tėvų prieraišumas prie vaikų gali trukti daug metų.
Gimdytojai jaučia nerimą, nuolat laukia skambučių.
„Užsitęsęs nerimas silpnina organizmo imuninę sistemą ir sukelia įvairias ligas. Dažniausios jų – ilgalaikis artritas, kraujospūdžio svyravimai, migrena, būna, kad nuolat kankina virusinė kvėpavimo takų infekcija, pakyla temperatūra, užgula nosį. Tenka pastebėti, kad daugelis negalavimų laikinai dingsta namo sugrįžus vaikui. Tai tik įrodo, kaip nuo emocinės būklės priklauso ir fizinė žmogaus sveikata“, - aiškino psichoterapeutas.
Psichosomatiniai sutrikimai kamuoja tuos, kurie bergždžiai bando susigrąžinti buvusią būseną, kai vaikas gyveno namuose.
Vaiką atstoja šuniukas
O.Lapinas teigė, kad prisirišimas reikalauja išsižadėjimo.
Pokalbiai ir santykių aiškinimasis tarp tėvų ir vaikų prisirišimo nesumažins, nes jis turi tvirtą emocinį pagrindą.
„Prieraiša prie tėvų arba vaiko giliai įsišaknijusi. Ją būtina išjausti, išgyventi. Labai svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris padėtų, patartų, išklausytų“, - sakė specialistas.
Jo teigimu, išsiskyrimą lengviau išgyvena tie, kurie turi kitą prisirišimo objektą – šuniuką, kompiuterį. Mat žmogus turi ypatybę vienu metu prisirišti tik prie vieno dalyko.
Jaunėliui sunkiau
Visos šeimos išsiskyrimą išgyvena kone vienodai. Lemiamos įtakos neturi net tai, ar šeimoje augo vienas, ar daugiau vaikų.
„Kiek sunkiau atsiskirti jaunėliui, nes jis paprastai būna labiau prisirišęs prie tėvų. Vyresnieji vaikai išmoksta būti savarankiški, kai jiems tenka rūpintis mažesniuoju. Psichologinis atsiskyrimas nuo amžiaus nepriklauso. Dvylikametis jau gali nukirpti virkštelę, siejančią jį su tėvais. Toks paauglys yra savarankiškas, jis anksti išstumia tėvus iš savo galvos“, - pasakojo O.Lapinas.
Ir atvirkščiai, pasitaiko, kad į ketvirtą dešimtį įkopęs vyriškis niekaip nesusikuria savo gyvenimo, nes jaučia emocinę priklausomybę nuo tėvų arba vieno iš jų.
Priklausomybė, anot psichoterapeuto, išsivysto netyčia, daugelis veiksmų daroma nesąmoningai.
„Likusi viena mama bijo būti namuose. Ligos, prašymai pagelbėti ūkyje rodo, kad jai sunku atsiskirti nuo vaiko. Ji nesugeba rasti alternatyvos išvažiavusiam vaikui. Ypač tai galima pasakyti apie išsiskyrusias motinas. Nesulaukusiai meilės iš sutuoktinio arba nesugebėjusiai jo mylėti moteriai vaikas tampa pakaitalu. O į vyrą, kuris vis dar bėga pas mamą, žiūrima kreivai, nes jis netelpa į subrendusio žmogaus sąvoką“, - aiškino pašnekovas.
Turi padėti sau
Kiek lengvesnis išsiskyrimas būna šeimose, kur su vaikais buvo elgiamasi griežtai, net žiauriai.
„Toks vaikas labai anksti atsiskiria nuo tėvų, jis nepalieka jiems vietos“, - pabrėžė O.Lapinas.
Užsitęsusį išsiskyrimo nerimą atpažinti nesunku.
Jaunuolis jaučiasi svetimas naujoje vietoje, jam sunku prisitaikyti. Tuomet prasideda desperatiškos pastangos ieškoti pagalbos, kankina nežinia, depresija.
Tai, psichoterapeuto teigimu, reiškia, kad žmogus nepasiruošęs savarankiškam gyvenimui: „Padėti sau gali tik jis pats, priimdamas esamą būseną kaip iššūkį, gyvenimo mokyklą, kurioje mokosi jis vienas.“
Moralinė dilema
O.Lapinas teigė, kad itin stiprus ryšys sieja tėvą su dukra, motiną su sūnumi.
Vyras, kuris labai prisirišęs prie mamos, gali turėti problemų kuriant savo šeimą.
Mat moterys tikisi, kad vyras bus laisvas ir savarankiškas.
„Jei jo žmona bus principinga moteris, kuriai svarbu, kad vyras būtų tik jos, bus sunku abiem. Jeigu žmona atlaidesnė, ji gali būti nustebinta vyro gyvenimo būdo. Toks vyras atsiduria tarp dviejų ugnių. Jam tenka pildyti žmonos lūkesčius, bet kartu nenuvilti ir motinos. Moralinė dilema kai kuriems vyrams būna nepakeliama. Jie griebiasi alkoholio, gali susirgti“, - sakė O.Lapinas.
Psichoterapeutas patarė vyrams nebijoti moters pykčio bei keršto ir ryžtingiau pasirinkti.
Trokšta laisvės
Išsiskyrimas sunkesnis nepilnose šeimose, kur vaikai augo tik su tėvu arba motina. Tokioje šeimoje vaikų išėjimą tėvas arba motina suvokia kaip išdavystę.
Stiprus laisvės troškimas ir siekis ištrūkti, psichoterapeuto teigimu, nėra blogas dalykas.
„Tai sveika savybė. Laisvė bręstančiam jaunuoliui yra didžiausia vertybė. Jei šeimoje santykiai tarp tėvų ir vaikų draugiški, vaikas siekia ne pabėgti, bet patirti laisvę“, - pabrėžė O.Lapinas.
Reikia ruoštis
O.Lapinas ragino šeimas dar jaunystėje pradėti galvoti apie pensiją ir pamažu rengtis išsiskyrimui su vaikais.
„Jeigu verki, jau per vėlu ką nors pakeisti. Svarbiausia leisti vaikams gyventi savo gyvenimą, nuo mažens suteikti jiems daugiau laisvės. Veiksmų strategijos visam gyvenimui nenumatysi. Svarbu retkarčiais atsitraukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į save iš šalies. Sveika paklausti savęs – „ar aš dusinu vaikus savo meile, o gal jie mane savo reikalavimais?“ - patarė specialistas.
O.Lapinas neslėpė, kad jam tenka dažnai konsultuoti šeimas, kurios sunkiai išgyvena išsiskyrimą.
Baimė apie tai prabilti pasibaigia įžengus į psichoterapeuto kabinetą.
