Tapk piliečiu, laimėk šaliai medalius ir kurk sporto istoriją - toks nerašytas principas suteikiant pilietybę užsieniečiams galioja daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje dažnai laimi kitokia logika.
Pati nesisiūlė
Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Prezidento Valdo Adamkaus pateiktą Pilietybės įstatymo pataisą, kuri leis Prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos vardo garsinimu.
Vilniaus TEO krepšinio komandos lyderei amerikietei K.Daglas, kuri norėtų atstovauti Lietuvai rugsėjo 12-23 dienomis Brazilijoje vyksiančiame moterų krepšinio pasaulio čempionate, neįdomios kilusios biurokratinės kliūtys. Ją pasiekė viena žinia - Lietuvai nereikia pajėgios žaidėjos.
„Manau, kad viskas susitvarkys. Nesidomėjau tais dalykais”, - sakė šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose rungtyniaujanti krepšininkė. Ji kol kas nekalba ir apie nuoskaudas, tik leidžia suprasti, kad toks sprendimas ją nustebino, esą Amerikoje sportininkų pilietybės reikalai tvarkomi gerokai paprasčiau.
Neturėdama Lietuvos pilietybės, krepšininkė negali žaisti šalies moterų krepšinio rinktinėje. 27 metų 183 centimetrų ūgio puolėja K.Daglas buvo kviečiama ir į JAV moterų rinktinę, tačiau šio kvietimo atsisakė, išreiškusi norą atstovauti Lietuvai.
„Atstovauti Lietuvai tikrai nebuvo mano mintis. Tiesiog pasinaudojau pasiūlymu, bet dar nežinau, kuo visa tai baigsis, - pripažino atletė. - Prieš metus mane įkalbinėjo apsivilkti Graikijos rinktinės marškinėlius. Jie žinojo, kad mano vyras - graikas, gauti Graikijos pasą man būtų buvę daug paprasčiau. Tapti Lietuvos piliete ir padėti rinktinei būtų puiku, tačiau šis sprendimas priklauso ne nuo manęs. Kartais šie dalykai užtrunka. Galbūt tai atsitiks vasarą, o gal lietuviško paso ir negausiu”.
Vėl ragina atstovauti JAV
Po įspūdingo pasirodymo WNBA „Visų žvaigždžių” dienoje, krepšininkė dar kartą privertė į save atkreipti Jungtinių Valstijų rinktinės trenerių dėmesį. Ji ir vėl išgirdo raginimą atstovauti JAV.
„Gavau kvietimą atvykti į treniruočių stovyklas, bet nieko konkretaus negaliu pasakyti, - kalbėjo žaidėja. - Esu dalyvavusi JAV rinktinės stovyklose, kai studijavau universitete. Dabar rinktinės treneriai taip pat kvietė mane dalyvauti JAV rinktinės stovyklose, bet neturėjau jokių garantijų dėl vietos komandoje”.
Apsispręsti siekti Lietuvos pilietybės K.Daglas nebuvo lengva, tačiau ji tikėjo, kad lietuviai tai įvertins. Iki šiol sportininkė tvirtai negali pasakyti, ar gavusi lietuvišką pasą tikrai apsivilks mūsų šalies rinktinės marškinėlius.
„Negaliu to užtikrinti 100 procentų. Kol nesužaidžiau bent vienų oficialių rungtynių, dar visko gali nutikti. Tik tada, kai tai įvyks, pasijusiu visaverte komandos nare”, - sakė krepšininkė.
Tik kelias dienas praleidusi namie Indianapolyje ji neturi kada ilsėtis. Pasibaigus WNBA sezonui, ketina atvykti į Lietuvą ir kitą sezoną atstovauti TEO komandai.
Ir verkė, ir pyko
Prieš keliolika metų Lietuvos pilietybę gauti buvo dar sunkiau. Taip buvo ne dėl įstatymo spragų, bet visuomenės nuomonės ir sporto vadovų trumparegiškumo. Albervilio olimpinėse žaidynėse Lietuvos sporto funkcionieriai nenorėjo leisti dalyvauti vėliau pasaulio ir Europos prizininke tapusiai Margaritai Drobiazko. Dabar nebe ruse, o Lietuvos šokėja ant ledo vadinama sportininkė, siekdama gauti Lietuvos pilietybę, buvo priversta ištekėti už Povilo Vanago. Tapusi jo žmona, Margarita gavo mūsų šalies pilietybę ir galėjo atstovauti mūsų šaliai.
1991 metais M.Drobiazko ir P.Vanagas debiutavo pirmose tarptautinėse varžybose. Po didelių lietuvių pastangų, netgi atkaklių Kauno „Žalgirio” draugijos laiškų tuometiniam TOK prezidentui Chuanui Antonijui Samarančui, pora įgijo teisę dalyvauti Albervilio olimpinėse žaidynėse.
Kilęs triukšmas dėl to, ar rusė gali atstovauti Lietuvai, gerokai sugadino olimpinę nuotaiką. „Buvo sunku atlaikyti puolimą ir įžeidinėjimus, ypač Margaritai. Buvo visko - ir ašarų, ir pykčio, tačiau viskas pasimiršta”, - sako tuometinė poros trenerė Lilija Vanagienė.
Olimpiada buvo įspūdingos Margaritos ir Povilo karjeros pradžia. „Kai manęs klausdavo, ar moku nors vieną lietuvišką žodį, skaudėdavo širdį. Juk stengiausi įrodyti, kad noriu atstovauti Lietuvai”, - nuoskaudų iki šiol negali pamiršti šokėja ant ledo.
Ji su Povilu pasirašė ir ant kreipimosi šalies vadovui, kuriuo jis ragintas suteikti pilietybę K.Daglas. „Nemanėme, kad dabar kils tokios problemos”, - pripažino Margarita. Pora šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose, daug laiko praleidžia Rusijoje, tačiau geriausiai jaučiasi Lietuvoje.
Margarita jau seniai įrodė, kad tapo išskirtine piliete, kuria gali didžiuotis Lietuva. „Aišku, jie dažnai sulaukdavo pasiūlymų atstovauti Rusijai, bet jų visuomet atsisakydavo”, - tikino L.Vanagienė.
Pramoko lietuviškai
Lietuvos šokėjo ant ledo Aurimo Radišausko partnerei amerikietei Klover Zacman nereikėjo patirti tokių išgyvenimų - prieš kelerius metus Prezidentas išimties tvarka jai suteikė Lietuvos pilietybę. Niu Džersio valstijoje gimusi K.Zacman poroje su 18-mečiu A.Radišausku pirmą kartą mūsų šalies publikai pasirodė renginyje „Ledo žvaigždės”.
„Ji jau puikiai supranta lietuviškai. Ne kartą buvo mūsų šalyje. Manau, kad kitais metais atstovaus Lietuvai tarptautiniuose turnyruose”, - pasakojo L.Vanagienė. Klover ir Aurimas kasmet vis labiau tobulėja ir turi sportinių ambicijų.
„Svarbu, kad ne lietuviai siekia atstovauti kitoms šalims, o užsieniečiai Lietuvai. Manau, kad ilgai nereikėtų svarstyti, kai gaunami tokie prašymai, juk žmonės garsina mūsų šalį”, - stebėjosi trenerė L.Vanagienė.
Iškart tapo čempionu
Krepšininkui iš Ukrainos Michalui Anisimovui, kuris buvo Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės žaidėjas, pilietybė suteikta prieš čempionatą, kuriame mūsų šalies krepšininkai pirmą kartą iškovojo pasaulio auksą.
„Jo indėlis nebuvo pats mažiausias. Akivaizdu, kad sportininkas puikiai atstovauja Lietuvai. Dabar yra kviečiamas į Lietuvos nacionalinę rinktinę, treniruojasi su antrąja komanda. Tikiu, kad jis dar prisidės ne prie vienos Lietuvos krepšininkų pergalės”, - sakė pasaulio čempionus į viršūnę vedęs treneris Ramūnas Butautas.
M.Anisimovas gimė ir augo Ukrainoje. Į Lietuvą atvyko būdamas trylikos metų tobulinti įgūdžių, tapo mūsų šalies piliečiu. Ukrainietis yra žaidęs Kauno „Atlete” ir „Šiauliuose”, o praėjusį sezoną rungtyniavo Rygos „Barons/LU” ekipoje.
Negali pasigirti
Prieš kelerius metus pilietybė išimties tvarka suteikta ir mažiau talentingiems kitų tautybių sportininkams.
Pavyzdžiui, tenisininkui iš Ispanijos Danieliui Lencinai Ribesui, kuris tarptautiniuose reitinguose užima aukščiausią vietą tarp visų Lietuvos teniso žaidėjų ir yra vedęs Lietuvos pilietę tenisininkę Gabrielę Masiliūnaitę.
Lietuvos pilietybę gavusi ir 16-metė Latvijos pilietė plaukikė Vera Černova, kuri Lietuvoje gyvena jau beveik dešimt metų. Ji yra kandidatė į Lietuvos olimpinę rinktinę.
Federacijos taiko skirtingas sąlygas
Kitų šalių pilietybių suteikimas sportininkams - savaime suprantamas dalykas visame pasaulyje. Dėl to vienos tarptautinės sporto organizacijos neprieštarauja, o kitos prašo laikytis kai kurių sąlygų. Tik kai kurios tokių dalykų išvis nepripažįsta. Viena svarbiausiųjų ir dažniausiai taikomų taisyklių - atletas per savo karjerą negali atstovauti kelių šalių komandoms.
Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) to beveik visai netoleruoja, o Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) nacionalinėje rinktinėje leidžia turėti tik vieną pilietybę priėmusį kitos šalies atstovą. Jeigu K.Daglas taptų Lietuvos piliete, ji mūsų šalies rinktinėje galėtų būti vienintelė, turinti tokį statusą.
FIFA dėl natūralizacijos yra priėmusi labai griežtas taisykles. Kiekvienas konkretus atvejis yra atidžiai nagrinėjamas ir didžioji dalis tokių prašymų būna atmetama. Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Julius Kvedaras paaiškino, jog FIFA leidžia atstovauti natūralizuotam žaidėjui ne gimtosios šalies rinktinei nebent tuomet, jeigu jis yra gimęs buvusioje kolonijoje.
Prieš keletą metų nuskambėjo istorija, kai Kataras suteikė pilietybę brazilų futbolininkams. Tačiau FIFA atsisakė jiems išduoti licencijas atstovauti Kataro rinktinei.
Daugelis nepaiso jokių apribojimų
Tačiau ne visos federacijos griebiasi griežtų priemonių. Daug liberaliau į svetimus žaidėjus nacionalinėse komandose žiūri Tarptautinė rankinio federacija (IHF), taip pat - dailiojo čiuožimo (ISU), lengvosios atletikos (IAAF), stalo teniso (ITTF), badmintono (IBF), bokso federacijos (AIBA) ir dar daugelis organizacijų.
Stalo teniso varžybose jau seniai nieko nestebina Austrijai, Bulgarijai, Italijai ar net Lenkijai ir kitoms Europos šalims atstovaujantys sportininkai azijietiškomis pavardėmis. Kinijos, Taivano, Korėjos ir Honkongo stalo tenisininkai yra stipriausi pasaulyje ir patys paklausiausi suteikiant jiems Europos šalių pilietybes.
Daugybė juodaodžių boksininkų, kilusių iš Afrikos, atstovauja Vokietijai, Skandinavijos šalims. AIBA visiškai liberaliai žiūri į sportininkų natūralizaciją.
Nors ir visą komandą iš natūralizuotų sportininkų gali sudaryti rankininkai - IHF yra nustačiusi tik tam tikrą neilgą terminą, kuris turi praeiti, jeigu žaidėjas jau yra rungtyniavęs kurios nors šalies nacionalinėje komandoje. Po poros metų jis jau gali atstovauti kitai valstybei.
Danijai atstovavo etiopas
IAAF kongrese kartą jau buvo iškeltas klausimas dėl paplitusio laisvo Afrikos lengvaatlečių judėjimo į turtingų arabų šalių komandas. Tačiau šis klausimas kongrese buvo greitai „nugesintas”.
Neturtinga Afrika garsi savo stajeriais, kurie pradėjo vilioti turtingas arabų valstybes, neturinčias specialistų ir bėgimo tradicijų. Sportininkas turi priimti arabų tikėjimą ir vardą. Gabūs, bet vargstantys Afrikos bėgikai su tokiomis sąlygomis dažniausiai sutinka be išlygų.
Tačiau Europos šalys Afrikos lengvaatlečius vilioja daug rečiau. Vienas iš nedaugelio atvejų - legendinis stajeris iš Etiopijos Vilsonas Kipketeras, atstovavęs Danijai.
Lietuvos sporto istorijoje yra keli atvejai, kai žinomi sportininkai išsižadėjo savo gimtosios šalies ir atstovavo kitoms valstybėms.
Pirmasis tokį žingsnį žengė rankininkas Vygantas Petkevičius, dabar - Vokietijos pilietis. 1989 metais, kai Lietuva dar nebuvo atkūrusi nepriklausomybės, atstovaudamas Kauno „Granitui” jis neįlipo su komanda į traukinį Berlyne ir liko gyventi Vokietijoje. 1996 metais jis gynė šios šalies rinktinės garbę Atlantos olimpiadoje.
Vėliau, jau esant laisvai Lietuvai, Austrijos pilietėmis tapo rankininkės Aušrelė Fridrikas, Rima Sypkuvienė, Vokietijos rinktinėje iki šiol žaidžia Ingrida Radzevičiūtė.
Ledo ritulininkas Darius Kasparaitis atstovauja Rusijos nacionalinei komandai.
Gali būti, kad ateityje Lietuvos sportininkus vis labiau vilios turtingos valstybės. Prieš porą metų pasiūlymo tapti Izraelio piliečiais sulaukė ir jo atsisakė baidarininkai Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas. Praėjusiais metais plaukikas Rolandas Gimbutis sulaukė turtingojo Kataro plaukimo federacijos atstovų dėmesio - jam buvo pasiūlyta priimti šios arabų šalies pilietybę. Kol kas iš Kauno kilęs plaukikas atstovauja savo šaliai.
