Bet ar tik Maskvos? Vakarai tarsi su palengvėjimu sutiko žinią, kad nebėra dar vieno lyderio, kurį Maskva vadino baisiausiu visų laikų teroristu. Kremlių pasveikino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, sveikinimus V. Putinui atsiuntė ir JAV prezidentas. ES šalių vadovai irgi atsikvėpė ramiau, nes dabar nuo jų pečių nukrito rūpinimosi Čečėnijos ateitimi našta ir sušvelnėjo Maskvos kritika dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje Kaukazo šalyje.
Baltųjų rūmų poziciją tiksliai išreiškė laikraštis „The Washington Post“, kuris rašo, kad, nors amerikiečiai nedaug žino apie Š. Basajevą, jis buvo vienas didžiausių kraugerių ir teroristų. Jo specializacija buvusi masinis įkaitų grobimas ir žiaurios nekaltų rusų pjautynės. Laikraštis naudojasi Maskvos kartojamais faktais, ypač apie Beslano tragediją, kurioje dėl Š. Basajevo kaltės 2004 m. žuvo 330 žmonių, iš jų pusė – vaikai. Žinoma, šis argumentas skirtas menkai apie šią dramą nutuokiančiam piliečiui sugraudinti ir įskiepyti neapykantą ne tik čečėnų vadui, kitiems jų lyderiams, bet ir patiems Kaukazo kovotojams.
Yra ir kita medalio pusė. Jau įrodyta, kad tie šimtai žmonių Beslano mokykloje žuvo ne vien dėl čečėnų teroristų kaltės, o ir dėl korumpuotų milicijos pareigūnų, dėl blogos tvarkos ir koordinacijos Rusijos jėgos struktūrose. Kremlius Š. Basajevui prirašo pusantro tūkstančio įkaitų ir 120 jų žuvusių Budionovske, Maskvos teatro „Nord Vest“ tragediją, kai žuvo 129 žmonės, dviejų Rusijos lėktuvų susprogdinimą 2004 m., sprogimus Maskvos metro, lėktuvų nuvarymus ir taip toliau. Laikraštis „The Washington Post“ Š. Basajevą vadina rusiškuoju Bin Ladenu, sukūrusiu asmenybės kultą. Ir nors jis kovojo „siauru“ frontu, t. y. tik prieš Rusiją, norėdamas apginti savo krašto nepriklausomybę, teroristo rankose negailestingai kalbėjo žudymo įrankiai, rašo Amerikos dienraštis.
Gal ir sutiktume su tokiu požiūriu, bet negalima sutikti, kad toks pat teroristas buvo ir Džocharas Dudajevas, kurį Rusijos specialiosios tarnybos panašiu būdu nužudė 1996-aisiais, arba Aslanas Maschadovas, susprogdintas pernai, arba Abdula Chalimas Saidulajevas, žuvęs visai neseniai. O argi Zelimchano Jandarbijevo susprogdinimas Dochoje taip pat buvo atpildas teroristui?
Kaukazo ekspertai jau seniai visų čečėnų karo vadų nestato į vieną gretą. Dažnai jie veikia atskirai, pagal savo laisvės supratimo taisykles ir gentinius papročius, neturėdami galimybės rasti užtarimą jokiuose pasauliniuose forumuose ir institucijose. Londone tūnantis Achmedas Zakajevas – menka atrama separatistams... ES struktūrose viešpatauja nesikišimo į Rusijos karą Kaukaze nuotaikos, Vašingtonas vis labiau flirtuoja su Maskva globalinės politikos temomis. Todėl čečėnai, jau 12 metų su trumpa pertrauka kenčiantys svetimą aulinį batą, savaip supranta ir realizuoja laisvės idėją.
Laikraštis „Financial Times“ tarsi džiaugiasi, kad „prezidentas V. Putinas, ruošdamasis Didžiojo aštuoneto susitikimui Sankt Peterburge, ir sapnuot nesapnavo, kad turės tokią puikią savo politikos reklamą.
Taip, separatizmo tendencijoms Kaukaze suduotas rimtas smūgis. Bet tuo pačiu Maskva parodo, kad vilčių atgaivinti tokias tendencijas negali turėti jokia Rusijos tautelė. Bet ar šitaip Kremlius nedemonstruoja, kad ir separatizmo rėmėjai vadinamojo „artimojo“ užsienio šalyse, posovietinėje erdvėje gali susilaukti ryžtingo atsako?
„Užsienio įvykių komentaras“ – darbo dienomis 17.55 val., kart. kitos dienos rytą 6.55 val.