Mūsų herojė niekur nepabėgo. “Kur aš pabėgčiau, tokia maža?”- su priekaištu paklausia ji jūsų.
Toliau jos engėjais buvo mokytojai. “manęs nekentė matematikos mokytoja”. Kodėl?
“Todėl, kad aš buvau per protinga ir užduodavau per daug neteisingų klausimų”. Klausimai gali varijuoti: istorikas nekentė, nes Stalino ar Brežnevo laikais mergaitės klausimai nukreipti prieš komunistus, Sąjūdžio laikais tai buvo klausimai prieš Sąjūdį. Arba tiesiog “aš buvau per protingas vaikas”.
Ir jūs naiviai klausiate: bet argi gali mokytojas nekęsti mokinės, kuri pakankamai protinga ir smalsi?
Geroji moteris su kartėliu jums pasakys: gali. Manęs juk nekentė! Už ką? Užtat, kad esu per daug teisi ir per daug gera.
Draugės šią moterį dažniausiai išduoda. Nes ji per teisi, per atvira, teisinga, ir jai visos pavydi.
Vėliau buvo santuoka. “Mano vyras manęs nemylėjo. Jis visą gyvenimą man sugadino.“
Sugadinimas susideda iš kelių lygių:
Seksualinio: aš su juo nieko nejaučiu;
Psichologinio: jis manęs negerbia, kaltina ir žemina;
Finansinio: jis naudojasi mano uždirbtais pinigais;
Fizinio: jis yra man nė kartą sudavęs.
Sunkesniais atvejais vyras ima mūsų heroję sistemingai mušti, apgaudinėti su kaimyne; nuodyti ir kurti apiplėšimo planus.
Ir vėl jums kils naivus klausimas: bet kodėl jūs tiek metų su tokiu žmogumi gyvenate? Kodėl jūs jau po metų su juo neišsiskyrėte?
Geroji moteriškė pasakys: ” Kur gi aš eisiu? Kam aš paliksiu vaikus? Kas mane supras?”
Arba netgi pasakys: ”Aš jo palikti negaliu, nes jis mane vis vien suras, o jei ir nesuras, tuomet jis nuodys gyvenimą vaikams ir mano giminei”.
Matote: mūsų moteriškė atkakliai laikosi pozicijos, kurioje ji turi būti gera, o ją turi kankinti.
Po kiek laiko mūsų laukia nauja tema: nedėkingi vaikai. “Aš visą gyvenimą paaukojau vaikams, o jie man nerodo nė lašo dėkingumo”. Suaugęs sūnus “net nepaskambina”, o dukra “neleidžia prižiūrėti anūkų”.
Na ir nereikia - pasakysite jūs. Tegu patys tvarkosi.
Bet mūsų moteriškė taip lengvai nenusiramina. Jūs galite pagalvoti, kad jai būtinai reikalingas koks nors niekšas šalia jos.
NES JI GALI JAUSTIS GERA TIK KONTRASTO BŪDU
Matote, gėriui dažnai reikalingas blogis. Tuomet jis tik ir tampa gėriu. O jei šalia blogio nėra, tuomet gėris išsigimsta ir tampa nuoboduliu. Arba tiesiog niekuo... Nei gera, nei gražu, nei teisinga.
Ką galima patarti tokiai moteriškei? Tapti niekuo? Na jau ne.
Panašu, kad jai galima patarti susipažinti su dar didesniu gėriu. Su tokiu, kurio šviesoje ji pati pavirs... na ne blogiu, bet blogesne.
Panašu, kad šiai moteriškei reikia padėti nusiplauti gėrio aureolę, po kurios išryškėja normalus žmogus. Sugebantis ir pykti, ir džiaugtis, ir rūpintis savimi. O kontrastines spalvas šiai moteriškei teks paversti atspalviais ir niuansais. Taip bus gražiau. Ir Gėrį tuomet pakeis Grožis. Taip bus teisinga.
