– Turi du vaikus – Unę ir Matą. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrei augindama berniuką, o po to mergaitę?
– Turbūt esu iš tų mamų, kuri tų sunkumų tiesiog nepastebėjau (juokiasi). Vaikai buvo labai planuoti ir laukti.
Kai laukiausi Mato, tvirtai tikėjau, norėjau ir jaučiau, kad turėsiu berniuką, ir tą patį patyriau su Une. Taip kad aš buvau pasiruošusi.
Skirtumas tarp abiejų taip pat nemažas. Turėjau tikrai pakankamai laiko ir vienam ir kitam. O ir dėmesio Matas ir Unė gauna užtektinai.
– Ką manai apie auklėjimo madas? Vieni vaikus augina veganais, kiti sodina ant nusiraminimo kėdutės, treti niekada nesako „ne“…
– Madų niekada nesivaikiau ir knygų apie tai neskaičiau. Visada klausau savo širdies.
Juk viskas ateina su patirtimi. Visada pasvajodavau, kad kai turėsiu savo vaikų, darysiu vienaip ar kitaip. Tačiau realybėje juk dar viskas kitaip.
Manau, kad auginant vaikus viskas ateina savaime, išbandome sau ir vaikams tinkančius auklėjimo būdus.
Esu tikrai griežta mama, bet tikiu, kad savo griežtumą kompensuoju rūpesčiu ir beribe meile. Svarbiausia rasti tinkamą kelią į jų širdeles!
– Tavo Matas puikus vaikinukas, mokėsi užsienyje, Unė taip pat sėkmingai šoka, dainuoja. Kaip manai, kame yra tavo sėkmės auklėjant sėkmingus vaikus paslaptis?
– Nežinau ar tai sėkmės paslaptis. Tiesiog turiu su savo vaikais labai stiprų abipusį ryšį. Viskas tikra ir nesuvaidinta. Mes labai daug kalbamės.
Aš visada jiems randu laiko, išklausau juos, jie – mane. Vaikai juk irgi asmenybės ir labai svarbu juos taip pat girdėti.
Nes bandydama įpiršti jiems savo teorijas, nieko nepasieksiu. Man labai smagu, kai jie su manimi tariasi.
– Kaip patartum atskleisti vaikų talentus? Kaip renkatės, kuriuos būrelius lankyti?
– Būrelius renkasi patys vaikai. Tačiau aš, kaip mama, visada išsakau ir savo nuomonę ir padedu priimti atitinkamą sprendimą.
Jiems visada leidžiu pabandyti tai, kas juos domina ar kas sužavėjo. Juk kaip jie žinos, kas jiems tinka, jeigu to nepabandys.
Pamenu, kad buvo net toks laikas, kad būreliai beveik dubliuodavosi ir Unei sakydavau, kad tikrai nespės nuvažiuoti. Bet kartą pabandžiusi, suprato pati, kad streso tokiose situacijose labai daug, labai ramiai apsvarstė ir pasiliko vieną iš dviejų be galo mylimų būrelių.
O kai vaikai auga, laiko ir taip mažėja, o tada savaime lieka tik keletas mielų veiklų.
– Ar esi sulaukusi iš vaikų sudėtingų klausimų? Gal prisimeni kokių konkrečių ir kaip į juos atsakei?
– Matas buvo didelis kodelčiukas. Todėl turbūt taip dievina knygas. Buvau Jį net pavadinusi savo mažu radijuku (juokiasi). Nes jeigu gaudavo atsakymą, tai užduodavo dar dešimt papildomų klausimų.
O Unė kitokia. Ją labai domina visai kiti klausimai. Tad abi kalbamės tikrai labai mergaitiškai ir atvirai. Džiaugiuosi, kad manimi tiki ir pasitiki. Turiu du tikrus Draugus: sūnų Matą ir dukrą Unę.
Pasiūlėme Dianai Dargienei DELFI iššūkį – kaip jai seksis atsakyti į išties nelengvus vaikų klausimus apie Dievą, surūgusius kopūstus ir juodaodžius žmones? Nors patirties atsakinėjant į mažųjų klausimus, Diana, atrodo, turi pakankamas, vis tik sako, kad tai buvo sunkiausias jos gyvenime interviu.
– Kodėl karvės valgo žalią žolę, o pienelis išbėga baltas?
Čia labai sudėtingas procesas. Kai karvytė valgo žalią žolytę, suvalgytos žolytės energija panaudojama gaminant pienelį. O žolytė pienuko negamina, todėl spalvos ir skirtingos...
– Kodėl vieni vaikai serga, o kiti gyvena laimingi?
Gyvenime ne viskas būna taip, kaip mes norime. Juk sirgti niekas nenori!
Jeigu vaikutis serga, nebūtinai jis bus nelaimingas, arba atvirkščiai nesergantis – laimingas!
– Kam tėčiai augina barzdas ir ūsus, jei jie taip badosi ir nesinori su jais bučiuotis?
Vieniems tėčiams tai mada, kitiems tėčiams mamos neleidžia skustis, nes joms tokie tėčiai labai patinka, o dar kiti tėčiai tiesiog tingi tai daryti!
– Kodėl negalima gyventi žaislų parduotuvėje?
Na, parduotuvėje tiesiog negalima gyventi, nes ten yra darbo valandos!
Be to manau, kad tau greitai ir nusibostų visi žaislai! Ir dar pagalvok, juk Kalėdų senis nebeturėtų ką tau atnešti dovanų.
– Koks skaičius yra pats paskutinis prieš begalybę?
Begalybė minus vienas.
– Kodėl kartais žagsiu?
Nes kai nykštukas įlenda į pilvuką ir baksnoja pirštuku, visada norisi žagsėti.
– Kodėl žmonės rūko?
Aš net nežinau kodėl jie rūko... Nes aš niekada nerūkiau ir man tai visada tiesiog labai dvokia ir tai kenkia sveikatai!
– Kas yra Dievas?
Tai tarsi nematomos akys, kurios tave stebi ir dieną ir naktį, mato tavo gerus ir blogus darbelius ir nuo kurio tu niekur, niekada nepasislėpsi.
– Kas pagimdė pirmą pasaulyje žmogų?
Pirmojo pasaulyje žmogaus niekas negimdė, jį sukūrė Dievas. Į jį Dievas sudėjo pačias geriausias savybes, jausmus.
– Kaip įmanoma išeiti iš proto?
Kai pradedi daug galvoti apie klausimus, į kuriuos sunku rasti atsakymus arba praktiškai neįmanoma.
– Kodėl dantis reikia plautis dažniau nei pilvą?
Jeigu tiek pat maisto, kiek tu suvalgai per dieną patektų ant pilvuko, tai tikrai ir jį reikėtų plautis. O jeigu rimtai, tai nuo maisto likučių, burnytėje pradeda gamintis bakterijos, kurios gadina dantukus ir būtina juos valytis kasdien.
– Kodėl žmonės mėgsta surūgusius kopūstus?
Tu tikriausiai norėjai paklausti, apie raugintus kopūstus? Nes galvoju, kad surūgusių kopūstų tikrai niekas nemėgsta. O rauginti turi ypatingą skonį ir daug vitaminų!
– Kodėl mano draugės tėtis išėjo ir paliko ją gyventi su mama?
Deja gaila, bet kartais taip tiesiog nutinka. Žmonės nustoja stengtis dėl savo meilės, sulaužo vienas kitam duotus pažadus, skaudina vienas kitą... Tai turbūt tada geriau gyventi atskirai. Bet tikiu, kad tave visada mylėtų ir tėtis ir mama.
– Kodėl vieni žmonės tokie kaip aš, o kiti – labai rudi? (juodaodžiai)
Jie rudi, nes gyvena ten, kur labai šilta ir visada šviečia saulė.
– Kur žmonės eina po mirties?
Priklausomai, kokie buvo iki mirties. Jeigu skriaudė kitus ir save, keliauja į tokią vietą, kur labai tamsu, baisu ir šalta. O jeigu buvo geras, darė gerus darbus, keliauja į svajonių šalį, kur visada šviečia saulytė, sutinka savo prosenelius, linksmus ir gerus žmones.
