Prieš dešimtmetį televizijoje atsidūręs jaunas vaikinas tapo puikiai atpažįstamu dainininku, o po to kai išpopuliarėjo jo sukurta daina „Pirma valanda 25 minutės“, populiarumas tapo jo kasdienybe. Tačiau po kurio laiko jis pasitraukė ir gyvenime atrado visiškai kitas jo spalvas.

Prisiminęs save vaikystėje Gediminas sako, jog buvo tikras lauko vaikas. „Namuose beveik nebūdavau, todėl mamai sunkiai sekdavosi prisikviesti mane pavalgyti (juokiasi).

Dažniausiai prieš tėvus vis dėlto tekdavo raudonuoti dėl kvailiausių dalykų, pavyzdžiui, dėl netyčia išdaužto lango ar sudaužyto termometro. Vis netyčia ką nors sudaužydavau“, – prisiminė atlikėjas.

Pats tapęs tėvu G. Nadtočis suprato, kiek laiko ir kantrybės reikalauja vaikų auklėjimas, tačiau visą nuovargį, anot jo, greitai panaikina vaikų šypsenos. Dešimtmetę Smiltę ir vos pusės metų Tėją su žmona auginantis DELFI pašnekovas pastebi, jog bėgant metams keitėsi ir jo požiūris į šeimą bei buvimą tėvu.

„Kitiems vyrams, kurie dar tik svarsto apie tėvystę, galiu pasakyti, kad jei nori, nėra ko svarstyti ar laukti“, – šyptelėjo jis.

Gediminas Nadtočis-Natas su šeima

Vaikų klausimai:

– Kam šuniukui reikalinga uodega?

Manau, kad tam, jog galėtų nuvaikyti muses nuo savęs. Tačiau, jei pagalvotume geriau, ne visi šunys tai turi (juokiasi).

– Kas yra improvizacija?

Įsivaizduok, kad tėvai tave sugavo suvalgius visus saldainius namuose, o tau iš karto reikia sukurti istoriją, kuri padės išsisukti iš padėties. Tokia kūryba ir yra improvizacija.

– Kaip gauti gražų balsą, kad galėčiau dainuoti?

Labai gaila, bet to gauti neįmanoma. Galima išmokti dainuoti, bet tam, kad būtų gražus, dar prieš gimstant reikia atsistoti į gražaus balso eilę.

Gediminas Nadtočis-Natas su šeima

– Kas sugalvojo abėcėlę?

Toks dėdė, kuris norėjo, kad visi išmoktų lietuvių kalbą.

– Kiek kilometrų iki Mėnulio?

Kiek galvoji ir dar daugiau (juokiasi).

– Kaip tėvai supranta, kad tikrai myli vienas kitą?

Tai tampa aišku kai tėtis važiuoja į žvejybą arba žiūri krepšinį, o mama jam tai leidžia daryti.

– Ar įmanoma vaikščioti ant rankų, jei pavargsta kojos?

Žinoma, kad įmanoma. Tik reikia daug treniruotis, bet toli ir nenueisi.

– Su kiek vaikų galima būti draugais?

Su kiek tik nori, tačiau svarbu, kad tie vaikai tikrai būtų tavo draugais.

– Kam tėčiui reikia įrankių, jei vis tiek viską meistras tvarko?

Čia jau toks tėčių reikalas. Kaip ir vaikui reikia žaislų, taip tėčiui reikia įrankių.

– Kaip žinoti, kad esi laimingas?

Jei apsižvalgius matai visus mylimiausius žmones.

– Kaip greičiau prigaminti ledukų?

Įjunk ledukų gaminimo mašiną ir nukeliauk į ateitį. Tada tikrai bus daug prigaminta.

– Gal žinai kokį nors labai gerą žaidimą?

Krepšinis yra pats geriausias žaidimas.

Gediminas Nadtočis (Natas)

– Kodėl negalima skristi tik su rankomis?

Rankos nėra sparnai, o tie, kurie gimsta vaikščioti, skraidyti negali.

– Kiek šimtų kainuoja Vilnius?

Jo niekas neparduoda, todėl ir kainos nėra.

– Kodėl žmonės bijo?

Žmonės bijo to, ko nežino.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)