„Manau, kad kol neturime vaikų, viskas šiame gyvenime mums atrodo kitaip. Laiko sąvoka, prioritetai, meilė. Nežinojau, kas manęs laukia, bet tik gimus vaikui – gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, bet tikrai ne į blogą. Supratau, kad tai, kas anksčiau atrodė svarbu, tapo visiškai nereikšminga. Atsirado tiek motyvacijos kažką daryti! Laiko atrodo daug daugiau paroje! Supratau kokia stipri gali būti meilė – atrodo, kad padarytum bet ką dėl savo vaiko, kad tik jis būtų sveikas ir laimingas. Vienareikšmiškai manau, kad geriausia, kas gali nutikti moteriai yra tapimas mama. To jausmo neiškeisčiau į nieką“, – tikina moteris.
Pasiteiravus, kokiomis taisyklėmis vadovaujamasi jos namuose, auginant sūnų, Reda sako, kad šiuo klausimu jai ir jos vyrui svarbu nuoseklumas.
„Svarbiausia taisyklė – auginti vienomis taisyklėmis, o ne skirtingomis. Stengiamės su vyru vienodai auklėti, kad nebūtų, jog vienas viską leidžia, o kitas – viską draudžia. Tada ir tarpusavyje nekyla nesutarimų, ir vaikas supranta, kad turi būti taip ir ne kitaip. Be to, stengiamės vienodai praleisti laiko su vaiku nuo pat gimimo, tad vaikas tiek mamą, tiek tėtį mato vienodai. Šeimoje yra du tėvai, o ne tik mama ar tėtis“, – sako pašnekovė.
Reda sako, kad nėra iš tų mamų, kurios lygintųsi su kitomis. Nepaisant to, žvelgdama į kitus tėvus ji pastebi tai, ko savo šeimoje ji vengia.
„Aš nesu iš tų žmonių, kurie žiūri, ką daro kiti, nes visi mes patys žinome, kaip geriau auginti savo vaikus. Tiesa, manau, kad lepinimas yra viena iš klaidų. Taip pat nenubraižymas vaikui ribų ar darymas viską už vaiką, nemokant jo savarankiškumo – mano nuomone, irgi nėra gerai. Spręsti visas vaiko problemas už jį – taip pat. Vaikas turi mokytis suprasti – kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Žinoma, tai taikytina jau kiek vyresniems vaikams“, – pastebi ji.
Žvelgdama į savo motinystę, Reda sako, kad joje nieko nekeistų ir jei reiktų laiką atsukti atgal – ji viską darytų taip pat.
„Tikrai nekeisčiau nieko! Visada žinojau, kaip noriu auginti vaiką. Kai mūsų sūnus užaugs – pažiūrėsime, ar viską su vyru darėme teisingai, ar ne“, – šypteli pašnekovė.
Pastaruoju metu visuomenėje vis stipriau įsigalioja taisyklė, kad klausimai apie vaikus – „Kada vaikai?“ ar „Kada antras?“ – yra neetiški ir labai asmeniški, todėl jų reikėtų vengti. Su tuo sutinka ir Reda.
„Nemeluosiu, kad klausimo „Kada antras?“ aš sulaukiu beveik kiekvieną dieną. Manau, žmonės ne iš pikto to klausia, o tiesiog tai iškyla instinktyviai. Tačiau mes tikrai negalime žinoti – gal žmonėms, kurių mes to klausiame, pastoti nepavyksta jau dešimtmetį? O gal moteris vis patiria persileidimą? O gal pora išvis nusprendė neturėti vaikų? To klausdami galima net nenorint užgauti žmogų, tad, manau, reikėtų išmokti apeiti šį klausią, nes vaikai yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas“, – tikina vizažistė.
Reda DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.
– Kodėl mergaitės į tualetą dažnai eina su draugėmis?
– Mergaitės visada turi apie ką pasišnekučiuoti netgi tualete. Joms taip smagiau!
– Ką reiškia orgazmas?
– Tebūnie tai būna maža paslaptis, kurią sužinosi atėjus tam tikram laikui.
– Ar įmanoma būti protingu, nebaigus mokyklos?
– Tu ir taip protingas (-a). Bet norint būti dar protingesniu, reikia eiti į mokyklą.
– Iš kur žinoti, kada tėvelis yra nusiteikęs žaisti, o kada jam duoti ramybę?
– Manau, geriausia tėvelio paklausti, ar jis nėra labai pavargęs žaidimams.
– Ar esu blogas, jei valgau mėsą?
– Tikrai ne!
– Kodėl realybės šou vadinami „realybės šou“, jei ten daug kas surežisuota?
– Manau, kad pusiau surežisuota, o kita pusė yra realybė. Matyt, taip gražiau skamba.
– Ar galiu paskambinti prezidentui?
– Manau, pamėginti galima, bet prezidentas yra labai užsiėmęs stengdamasis, kad Lietuvoje būtų viskas gerai, todėl gali netyčia ir negirdėti tavo skambučio.
– Kodėl šuo stimpa, o ne miršta?
– Gali sakyti ir miršta. Kaip tau patinka, taip ir sakyk.
– Ar galiu visą gyvenimą gyventi kartu su tėvais?
– Gyvendamas su tėvais neišmoksi labai daug svarbių dalykų gyvenime. Ar taip ir nori likti to nesužinojęs?
– Jei pasaulį sudaro tiek daug vandens, kaip jo gali trūkti?
– Ne visas vandenukas yra švarus, kurį galima gerti.
– Ar globalinis atšilimas tikrai egzistuoja, ar tai tėra žmonių mulkinimas?
– Pagyvensime ir pamatysime.
– Kas nutiks, jei niekada nebesiprausiu?
– Su murziukais niekas nenori draugauti, o ir susirgti gali.
– Kaip nustoti žagsėti?
– Suvalgyk šaukštelį cukraus. Jeigu nepadės, trumpam sulaikyk orą arba atsigerk vandens.
– Kada bus pasaulio pabaiga?
– Niekada! Gyvenk ramiai ir negalvok apie tai.
– Ar dėl technologijų užmiršime, kaip reikia rašyti ranka?
– Jeigu rašysi, niekada nepamirši. Visada pradėk nuo savęs! Jeigu tu nepamirši, o kiti pamirš – galėsi mokyti kitus iš naujo.
