Pati E. Vitulskienė daugeliui moterų atrodo lyg puikus pavyzdys, kaip labai norint įmanoma suspėti viską. Jiedu su vyru sako besidalijantys darbus bei pareigas pusiau, vaikus auginantys be auklių ir visa tai darantys su tokia plačia šypsena, kad, atrodo, tėvystė yra vien džiaugsmas bei malonumai. Tačiau pati Erika sako, kad toks įvaizdis kiek klaidina, mat jųdviejų su Merūnu kasdienybė labai įtempta, todėl būtinas kruopštus planavimas.
„Mūsų gyvenimuose yra ir daug streso, įtampos, todėl labai svarbu palaikyti vienas kitą ir neprarasti šalto proto. Tam labai padeda griežtos taisyklės, dienotvarkės sudarymas. Niekada nesu išgirdusi iš Merūno kažko panašaus į „vaikus prižiūri tu, aš dabar negaliu su jais pabūti“, to niekada nebuvo. Mums savaime suprantama, kad šeima yra mūsų prioritetas, todėl viską dalinamės ir derinamės taip, jog visi liktų laimingi. Nereikia atradinėti jokių auksinių taisyklių, kaip suderinti darbus su šeima, nes mūsų prioritetas visada buvo šeima. Visų pasaulio pinigų neuždirbsi, todėl tiek, kiek turime, turi pakakti. Didžiausias išdavikas ir tavęs negerbiantis yra darbas. Vieną dieną tu gali dirbti ir būti itin sėkmingu, kitą dieną tu gali to darbo nebeturėti. O šeima yra šeima ir ji bus visada.
Dabar yra mamų karjerisčių bumas, jos įsisuka į verslus ir negali nuvilti kitų žmonių, nebegali sustoti, užmiršta, kad jų labiausiai reikia šeimai. Čia yra prioritetų klausimas. Aš pati savo kailiu patyriau, ką reiškia, kai mama labai daug dirba ir dabar jai turiu labai daug priekaištų. Todėl bandau nekartoti tų klaidų. Buvau labai jautrus vaikas ir labai užfiksavau tai, kad man trūko mamos artumo, todėl noriu, kad mano vaikai žinotų, kad kai tik jiems reikia, aš visada esu šalia“, – pasakoja E. Vitulskienė.
Būtent todėl iki jos berniukams sukako treji, ji nesiėmė jokių verslų.
„Psichologų teigimu, vaikui mama reikalingiausia iki trejų metų, po to ateina socializacijos laikas. Tad mes visą tą laiką iki darželių prabuvom kartų, mokėmės, glaustėmės. Ir savo tą indėlį aš labai ryškiai matau. Matau, kaip mano vaikai elgiasi kitaip, kaip jie užjaučia, kaip jie myli, kaip reiškia savo emocijas. Mes, lietuviai, esame labai santūrūs ir emocionaliai neišprusę, tai aš matau, kad mano darbas nenuėjo veltui. Jie reaguoja į kitų ašaras, apkabina užsigavusius vaikus. O mes esam auginti kad tik neverktume, kad nelįstume prie nepažįstamų ir jų neužjaustume, taip, lyg meilės nėra, negalima rodyti jausmų“, – pasakoja Erika.
Paklausta apie šeimos šventines tradicijas, E. Vitulskienė ir vėl šypsosi. Pasak moters, jie su vaikais turi labai gražių istorijų.
„Pas mus yra nykštukai Matukas ir Klaustukas, kurie viską mato – yra tvarkomasi ar ne, labai mėgstame puošti eglutę – ją nurengiame ir vėl aprengiame po keturis kartus į dieną. Taip ruošiamės sutikti Kalėdų senį, nes jis neina ten, kur nepapuošta eglutė. Tačiau mūsų šeimoje silpnoji grandis yra strategija su dovanomis. Mūsų tėtis yra labai žingeidus ir dosnus, kartais man atrodo, kad jis per Kalėdas pats suvaikėja, nes gali nupirkti visą žaislų parduotuvę. Todėl mūsų vaikai gauna viską, kas yra naujausia ir, dažniausiai, tai, ko užsigeidžia“, – Merūno silpnybes išduoda Erika.
Jai, kaip ir prieš kurį laiką pačiam Merūnui, pasiūlėme DELFI iššūkį – kaip dviejų vaikų mamai seksis atsakyti į mažųjų užduodamus klausimus apie šaltyje rūkantį kumpį, raugiojimą ir kas vyksta už uždarų miegamojo durų...
Kodėl negaliu visada daryti to, ko noriu, o turiu daryti tai, ką liepia? Suaugusieji tai daro ką jie nori ir niekada nedaro to, ką aš jiems liepiu.
Todėl, kad taisyklės sukurtos visų mūsų gerovei. Nes įsivaizduok, kas būtų, jei vieni važiuotų per žalią, kaip reikia, o kiti – per raudoną, nes jiems taip atrodytų smagiau? Būtų labai daug avarijų, nesusipratimų, skausmo,
Kur aš buvau prieš gimdamas?
Sėdėjai ant debesies, pas Dievuliuką ir laukei savo eilės ateiti į šį pasaulį.
Per kur Karlsonui pripildavo degalų kad jis skraidytų?
Jis valgydavo daug uogienės ir gaudavo tiek energijos, kad galėdavo net skraidyti.
O kodėl yra žmonių su taškuotais veidais? (strazdanotų)
Todėl, kad juos saulutė nubučiavo.
Kodėl pasaulyje vyksta nelaimės?
Todėl, kad žinotume, kas yra tikroji laimė.
Kodėl tėčių mašinose negalima valgyti bulvyčių fry, o mamų – galima?
Todėl, kad mamos kartais mėgsta pakvailioti (juokiasi).
Kodėl kartais mano jėgelės blogai jaučiasi?
Turbūt tau truksta apsikabinimų ir meilės. Nubėk pas tėtį ir mamą, pasikrauk savo baterijas.
Kodėl man bėgant dreba dantys?
Gal tu išsižiojęs bėgi?
Mano tėtė raugioja, bet kai aš atsirūgstu, sako, kad taip daryti negražu. Kodėl?
Nes tai tikrai labai nemandagu. Pasakyk tėčiui, kad jis tau turi būti tinkamas pavyzdys ir kad daugiau taip nesielgtų.
Kas rodoma filmuose, kurių man žiūrėti neleidžiama?
Rodomi negražiai besielgiantys dėdės ir tetos.
Kodėl mano mama ir tėtis visada užsidaro miegamojo duris?
Kad netrukdytų savo vaikams ir netyčia jų neprižadintų.
Kodėl pabuvę ilgiau vandenyje mes taip pasenstame (susiraukšlėja pirštai)?
Nes oda turi tokią savybę – susiraukšlėti, kad geriau prisisiurbtų prie grindų ir nepaslystum ant plytelių.
Ką reiškia šaltai rūkytas kumpis? Jis rūkė cigaretes lauke?
Ne, jis nerūkė lauke. Tiesiog kai jį rūkė ūkininkai, lauke buvo labai šalta.
Kaip žinoti, ar tėtė su mama labiau myli mane ar mano brolį?
Mama ir tėtis jus tikrai myli vienodai, nes jūs abu jiems buvote ir esate didžiausia gyvenimo dovana.
