Viskas vienoje vietoje
Visos dienos ugdymas – tai visus dalykus: ugdymą, poilsį, būrelius ir papildomas veiklas apjungiantis modelis. Čia sudaroma galimybė mokykloje atlikti savarankiškas užduotis, papildomai tobulinti silpnąsias, ar kaip tik, stipriąsias savo puses, o esant poreikiui – pasikonsultuoti su mokytoju. Taip pat pažaisti lauke su draugais bei lankyti mėgstamus būrelius. „Tai ne tik sutaupo laiko tėvams, kurį jie turėtų skirti vaikų vežiojimui po būrelis, bet ir užtikrina vaiko dienos ritmą, sveiką ir reguliarų maitinimą, vaikui taip svarbų laiką lauke. Taip pat, vakare nebereikia skirti papildomo laiko pasiruošimui kitai dienai atliekant namų darbus ar kitas užduotis, taigi tėvai gali visą likusį laiką skirti maloniai ir kokybiškai veiklai su vaikais: pokalbiams, žaidimams ir pan.” – pasakoja R.Kuodienė.
Tolygus krūvio paskirstymas
Organizuojant visos dienos ugdymą, krūvis vaikams kiekvieną dieną paskirstomas tolygiai, kad vienomis dienomis nesusidėtų visi būreliai ir vaikai nepervargtų, o kitomis – nenuobodžiautų. „Be to, turėdami visą dieną, galime daugiau laiko skirti gilinimuisi į naują informaciją bei temą ne tik formalaus ugdymo metu ir, svarbiausia, atsižvelgti į vaikų savijautą bei būseną: veiklas galima organizuoti ne 45 minučių intervalu, o pagal mokinių dėmesingumą ir susikaupimą. Pertraukos taip gali būti skirtingos trukmės, tai padeda užtikrinti kokybišką ugdymo procesą ir žinių įsisavinimą“, – teigia Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė.
Daug dėmesio skiriame vaikų judrumui: net ir vykdant formalias veiklas dažnai keliaujama į lauką: vykdomi stebėjimai, tyrinėjimai gamtoje, mokomasi iš artimiausios aplinkos. Tokiu būdu ugdymas tampa įdomesnis, įvairiapusiškesnis. Po formaliųjų veiklų vaikai kasdien keliauja į lauką, kuriame praleidžia mažiausiai valandą laiko.
Popietinės veiklos organizuojamos derinant aktyvesnius fizinius būrelius su ramesniais, protiniais užsiėmimais, kad vaikai nepervargtų, o nuolat kintančios veiklos išlaikytų jų susidomėjimą. Pavyzdžiui, po karate ar šokių užsiėmimų, kiekvieną dieną vaikai renkasi į skaitytojų klubą, kur skaito pasirinktas knygeles, jas aptaria, rekomenduoja vieni kitiems.
Namų darbai – tėvams ar vaikams?
Greta pamokų ir būrelių, vertėtų išskirti saviugdos svarbą visos dienos fone. Saviugdos esmė – ne paprasta standartinių namų darbų ruoša, o diferencijuotos veiklos ir užduotys kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į jo mokymosi stilių, žinių lygį, net būdo savybes. Kiekvienas mokinys saviugdos metu tobulina tai, kas tą dieną jam buvo sunkiausia, nepasisekė ar dar reikalauja papildomo darbo, o gal kaip tik šios dienos temą įveikė puikiai ir gali dar pagilinti savo žinias. Mokinys visas užduotis atlieka pats, tačiau šalia visada yra pedagogas, kuris, esant poreikiui, pakonsultuos ir paaiškins. Tokiu būdu, ši atsakomybė nėra perkeliama tėvams ir iš vaikų nereikalaujama užduočių atlikti namuose.
Ugdymo turinio integracija
Dirbant temomis ir integruojant ugdymo turinį tarp skirtingų mokomųjų dalykų, yra unikali galimybė pasirinktas temas išanalizuoti kur kas giliau ir glaudžiai tai susieti su bendrosiomis kompetencijoms, kasdienėmis ir gyvenimiškomis situacijomis. Pvz.: jei savaitė skirta sveikai gyvensenai, apie tai kalbama per visų dalykų pamokas: įskaitant anglų kalbą, muziką, kūno kultūrą, dailę/technologijas. Skaitomi tekstai apie daržoves, sveikų patiekalų receptai, kviečiami į mokyklą gydytojai, sportininkai. Tai padeda mokiniams į vieną temą įsigilinti įvairiapusiškai.
„Turėdami ugdymui visą dieną, galime skirtingas veiklas apjungti, derinti tarpusavyje ir vaikams viską pateikti priimtinesniu būdu. Niekada visos dienos nepraleidžiame vienoje patalpoje, ugdomąsias veiklas išskirstome visoje mokykloje ir ne tik. Jei kalbame apie medžius – einame į mišką, parką; kalbame apie maistą – einame į virtuvę, parduotuvę, fabriką ir pan.; kalbame apie kelio ženklus – einame prie gatvės, per perėjas, stebime tikrus automobilius, šviesoforus, važiuojame viešuoju transportu ir t.t. Jei tik galime rinktis: ar galime su šia tema susipažinti tik vadovėlyje, stebint filmukus ir pan., ar galime temą pateikti per patyrimą, visuomet renkamės patyriminį ugdymo kelią. Net liaudies išmintis byloja: geriau kartą pamatyti nei dešimt kartų išgirsti. O mano mėgstamiausia citata: papasakok man – ir aš pamiršiu, parodyk man – ir aš prisiminsiu, įtrauk mane – ir aš suprasiu. Kuo įdomesnis, įvairesnis, labiau paties vaiko patyrimu grįstas yra ugdymo procesas, tuo mažiau mokiniai pavargsta ir tuo daugiau žinių įsisavina, tuo pačiu išmoksta ir gyvenimiškų, praktiškų dalykų“, – pastebi R.Kuodienė.
