aA
Tėvai vaikus visuomet mato kaip savo mažuosius, o ir džiaugtis ramia tėvyste nori kuo ilgiau. Vis dėlto šiandien vaikystę keičianti maištinga paauglystė prasideda nebe trylikos ir net ne vienuolikos metų. Tam, kad paauglystė „neištiktų“ netikėtai, ruoštis jai rekomenduojama dar ketvirtoje klasėje. Kaip įveikti laukiančius iššūkius, išsklaidyti pokyčių baimes ir sklandžiai „peršokti“ į penktą klasę pataria specialistai.
Ugdymo specialistai teigia, kad paauglystė prasideda jau trečioje klasėje: kaip tam pasiruošti?
© Vida Press

Prasideda anksčiau

Kiekvieno vaiko vaikystė pasibaigia skirtingu metu, tad ir konkretaus amžiaus, kada prasidės paauglystė, nėra. Vis dėlto, ketvirtos klasės pabaiga neišvengiamai reiškia pokyčius. Kaip pastebi psichologė ir „Šviesos“ knygų tėvams autorė Asta Blandė, norint, jog vaikas lengviau susitvarkytų su rugsėjį laukiančiais psichologiniais išgyvenimais, naujam etapui verta pradėti ruoštis jau dabar.

„Pradinėje mokykloje vaikui viskas pažįstama, tačiau bebaigiant ketvirtą klasę prasideda naujas vaiko raidos ir savarankiško mokymosi etapas. Iki šiol mokytojas atstojo ir pedagogą, ir mamą, ir draugą. Į mokytoją pradinėje mokykloje moksleivis gali kreiptis bet kokiu klausimu, mokymo stilius vaikui jau yra tapęs įprastas, o metodai – nuspėjami. Šio užtikrintumo ir saugumo jausmo bent jau pirmaisiais metais dalykinėje sistemoje nelieka, tad dalis vaikų išgyvena sudėtingą metą“, – sako A. Blandė.

Jovita Vaivadaitė
Jovita Vaivadaitė
© Asmeninins albumas
Paauglystės laikotarpis ateina vis anksčiau – tiek mokytojai, tiek tėveliai pastebi, kad vaikus paauglystė „ištinka“ dar trečioje klasėje
Mokytoja Jovita Vaivadaitė

Apie pereinamojo laikotarpio sunkumus pasakoja ir Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Jovita Vaivadaitė. Pedagogė pastebi, kad slenkstis tarp ketvirtos ir penktos klasių neapsieina be psichologinės įtampos – buvę vyriausi pradinės mokyklos mokiniai staiga tampa jauniausia mokyklos grandimi, o tai kelia emocinį pasipriešinimą, maištavimo norą.

„Paauglystės laikotarpis ateina vis anksčiau – tiek mokytojai, tiek tėveliai pastebi, kad vaikus paauglystė „ištinka“ dar trečioje klasėje. Su mažaisiais sekasi sunkiau susitarti, jiems pasidaro svarbios draugystės, atsiranda noras viskam prieštarauti ir griauti nusistovėjusią tvarką. Šis laikotarpis tęsiasi iki pat ketvirtos klasės pabaigos, tačiau tokios nuotaikos neretai išlieka ir pradėjus penktuosius metus mokykloje, kuomet penktokai mokytojų akyse vėl tampa mažiausiais, o tam vaikai yra linkę priešintis“, – teigia mokytoja.

Naujo etapo siūlo nesureikšminti

Dažnai vaikų nerimą bei įtampą skatina ne objektyvios priežastys, bet pačių suaugusiųjų požiūris. Vieni tėvai net nesusimąsto apie vaiko laukiančius pokyčius, kiti – jau pavasarį sureikšmina būsimus pasikeitimus, taip sukurdami nerimo atmosferą, kurią greitai pajunta ir atžalos. Specialistės pataria neišskirti šio laikotarpio, viską vertinti racionaliai ir verčiau pasikalbėti su vaiku – tuomet jokie laukiantys pokyčiai netaps neįveikiamu iššūkiu.

Ugdymo specialistai teigia, kad paauglystė prasideda jau trečioje klasėje: kaip tam pasiruošti?
© Adobe Stock

„Kalbėtis su vaikais apie pasikeitimus reikėtų kuo anksčiau, bent 3–6 mėnesius iki naujųjų mokslo metų pradžios. Prieš pradėdami pokalbį, tėvai turi patys nusiteikti pozityviai, juk naujasis laikotarpis nėra nei geresnis, nei blogesnis – tiesiog kitoks. Lydėkite vaikus per šį raidos etapą: jei baigus keturias klases teks keisti mokyklą, rekomenduojama drauge su mažaisiais apsilankyti naujoje mokymosi įstaigoje, susipažinti su čia dirbančiais pedagogais ar administracijos darbuotojais, iš anksto pasiruošti labiausiai neraminančių klausimų sąrašą. Dažniausiai viskas, ko reikia būsimam penktokui, tai padrąsinimas, draugiškas patarimas ar istorija iš tėvų mokyklos laikų“, – patarimais dalijasi ugdymo žinovės.

Specialistės priduria, kad norint padėti vaikams sėkmingai pradėti naują gyvenimo etapą, tėvai ir patys turi sudaryti tam sąlygas. Skatinant atžalų savarankiškumą, namuose gali atsirasti atskira namų darbams skirta erdvė, kurioje vaikas pats ieško atsakymų ir gilinasi į užduotis. Tokiu būdu bus ugdoma moksleivio atsakomybė ir pasitikėjimas savimi. Tai itin svarbu, nes šiame vaiko raidos etape atžalos mokosi pasikliauti ne vien tėvais, bet ir savo bendraamžiais.

Be visa to, svarbu įvertinti, ar vaikas išmoko pagrindines pradinio ugdymo pamokas: moka savarankiškai pasirūpinti apranga, maistu, atlikti savarankiškas užduotis, geba pats keliauti į mokyklą, turi pomėgių, moka planuoti savo laiką ir laikytis susitarimų. Jei vaikai geba įvykdyti beveik visas šias užduotis, vadinasi, pagrindinės pamokos įveiktos sėkmingai ir kelias tiek į paauglystę, tiek į penktąją klasę bus sklandesnis.

Asta Blandė
Asta Blandė
© Organizatorių nuotr.
Svarbu sudaryti sąlygas paaugliui išsakyti savo nuomonę – jis neturėtų bijoti reikšti savo minčių. Suaugusieji turėtų gebėti klausytis ir priimti jauno žmogaus pasaulio suvokimą
Asta Blandė

Kūrybiškumą galima išlaikyti ir paauglystėje

Mažiausieji linkę demonstruoti svarbiausias šiuolaikinio žmogaus savybes – kūrybiškumą ir inovatyvumą, tad dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad standartizuota pagrindinės mokyklos sistema gali pakenkti laisvam vaikų mąstymui. Pasak A. Blandės, dėl to kaltinti sistemos nereikėtų ir pataria patiems suaugusiesiems ieškoti būdų, kaip puoselėti vaikų kūrybiškumą.

„Ar vaikai išsaugos savo kūrybiškumą, priklauso nuo aplinkos ir aplinkinių. Mokinių meninei išmonei labiausiai kenkia siauras tėvų bei mokytojų požiūris, nekonstruktyvi kritika ir noras perteikti vaikams tik savo pasaulėžiūrą. Svarbu sudaryti sąlygas paaugliui išsakyti savo nuomonę – jis neturėtų bijoti reikšti savo minčių. Suaugusieji turėtų gebėti klausytis ir priimti jauno žmogaus pasaulio suvokimą“, – įsitikinusi psichologė, kuri savo įžvalgomis apie paauglystę dalinsis jau gegužės 8 d. konferencijoje tėvams „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“.

Pradinėse mokyklose žinios ir kūrybiškumas ugdomos per žaidimus ir neformalią veiklą. J.Vaivadaitė rekomenduoja šį principą išsaugoti ir vyresnėse klasėse, nes tai priimtinas mokymosi metodas jaunesniems mokiniams: „Kūrybiškumas ugdomas ilgą laiką, todėl jis daug svarbesnis už formalias žinias apie pasaulį. Smagiosios edukacijos taikymas sužadina mokinių žinių troškimą, kuris vėliau neišblėsta net ir įveikus paauglystės iššūkius“.

www.DELFI.lt

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.0000

Šios veiklos nauda neabejoja niekas, tik kaip sudominti vaikus? Svarbūs patarimai tėvams

Skaitymas lavina vaizduotę, suteikia žinių, turtina žodyną, padeda nusiraminti ir...

Norėdami padėti neretai perlenkiame lazdą: kaip palaikyti savo vaiką, kad jis sėkmingai siektų užsibrėžtų tikslų

Prasidėjus naujiems metams daugelis sau išsikelia ir naujus uždavinius ar norimus pasiekti tikslus....

Sausio 13-ąją su vaikais minėkite kūrybingai: 3 lavinančios veiklos

Apie šaliai svarbias datas kalbėti su vaikais niekada nebus per anksti, tad šiandien puiki diena...

Vaikas vis prašosi ant rankų ir trukdo jums nudirbti buities darbus – išnaudokite šį etapą naudingai (1)

Auginate 1–3 metų darželinuką , kuris jau puikiai savarankiškai vaikšto, tačiau vis prašosi...

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Sausio 13 d. mitingas kunigo Sasnausko akimis: ačiū Dievui, kad ten nebuvau, nes būčiau neiškentęs (17)

Nepriklausomybės aikštėje vykęs sausio 13 d. minėjimas drauge su karčiomis mitingo priemaišomis...

D+Alberto Nardelli, Jorge Valero, Arne Delfs

Putinas Europai ruošia naują realybę (2)

Didžiosios Europos valstybės vis labiau nerimauja, kad net jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras...

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (599)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Po smarkaus vėjo – malonesni orai: pokyčiai džiugins vos parą

Artimiausią parą stiprės aukštesnio atmosferos slėgio laukas, tad įsivyraus malonesni orai....

Europos čempionatą paliekančios Lietuvos rinktinės treneris traukiasi iš posto specialiai Delfi iš Košicės (1)

Lietuvos rankininkai pusę rungtynių tampė nervus tituluotiems norvegams, bet galiausiai pralaimėjo...

Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso gelmių (47)

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų...

Parako prieš norvegus pakako vienam kėliniui: Lietuva Europos čempionate liko be taškų (10)

Lietuvos rankinio rinktinė pasirodymą Europos čempionate užbaigė pirmadienį: trečioje F...

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (161)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Bostone spindėjo Valančiūnas, tačiau „pelikanai“ nesulaikė „Celtics“ lyderių (1)

NBA čempionate Naujojo Orleano „Pelicans“ (16/28) svečiuose 92:104 (29:18, 17:21, 23:32, 23:33)...

Kasdienybės herojai. Kodėl trečiąkart išsiskyrusi Repčenkaitė nebenori santuokos, o Pogrebnojus neturi konkurentų (5)

Trečiakart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė. „Skyrybos nebuvo lengvos. Ir niekada nebūtų,...