Dar pavasarį užpildę prašymus į mokyklą, kuri priklauso pagal teritorinį skirstymą, tačiau taip ir nesulaukę pakvietimo, būsimų pirmokų tėvai patyrė didžiulį stresą. Vieni kitus suradę socialiniame tinkle į Gabijos progimnaziją nepatekusių vaikų tėvai susivienijo ir kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, Seimo švietimo komitetą, tačiau iki šiol nesulaukė jokio atsakymo, nors prašė prašymą nagrinėti skubos tvarka, nes priėmimas vykdomas šiuo metu.
„Ši situacija tėvams tikrai buvo staigmena, nes Gabijos progimnazija buvo atidaryta ir pradėjo veikti 2020 m. rugsėjo mėn., tuo metu joje buvo suformuotos 7 pirmokų klasės. Vilniečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Gabijos progimnazijai priskirtoje teritorijoje, tikėjosi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, pastačiusi naują mokyklos pastatą, tokiu būdu sprendžia Gabijos progimnazijos teritorijai priskirtų vaikų patekimo būtent į teritorinę mokyklą problemą. Keista, kad pastačius naują pastatą išliko teritorinių vaikų patekimo problema, o 2021 m. pirmuoju etapu buvos nuspręsta formuoti rekordiškai mažai pirmų klasių – tik keturias. Todėl manome, kad savivaldybė tiesiog nepagrįstai pasipuikavo naujuoju pastatu – pernai priėmė 7 pirmokų klases, o šiais metais, kai savivaldybei jau nebesvarbu viešinti naujojo pastato, pirmajame etape buvo suformuotos tik 4 klasės“, - piktinosi tėvai.
Anot jų, nesuprantami nei savivaldybės, nei mokyklos veiksmai, kai turint naują pastatą nėra sprendžiamas pirmų klasių skaičiaus didinimas ar popietinės pamainos siūlymas.
„Nors savivaldybė teigia, kad popietinė pamaina nėra prioritetinė ir nėra tėvų poreikio, apie tokį poreikį nė nebuvo aiškintasi bei neatsižvelgta, kad pirmoko vežiojimas į kitą miesto galą, ypač turint kelis skirtingose vietose besimokančius vaikus, yra neprotingas nei tėvų, nei vaikų atžvilgiu“, – redakcijai rašė nusivylę tėvai.
Pagal tėvų rastus duomenis iš Vilniaus Gabijos progimnazijos pateikto kvietimų sąrašo, šiais metais į Vilniaus Gabijos progimnazijos pirmąją klasę pagal deklaruotą gyvenamą vietą nepateko 70 vaikų ir 12 vaikų ne pagal gyvenamą vietą, bet turinčių pirmumo prioritetą dėl toje mokykloje besimokančių brolių ar seserų.
„Šie vaikai neturi pirmumo kriterijų patekti į aplinkines mokyklas, nes gyvenamosios vietos adresui yra priskiriama tik viena bendrojo pradinio ugdymo mokykla. Be to, nemaža dalis teritorinių Vilniaus Gabijos progimnazijos vaikų negavo pakvietimo ne tik į aplinkines mokyklas, bet į jokias mokyklas, nurodytas jų prašymuose“, – teigė vilniečiai.
Pagal numatytą Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos tvarką, priėmimas į pagrindinio ugdymo programas vykdomas pagal nustatytą aptarnavimo teritoriją, o kiekvienais metais mokyklų aptarnavimo teritorijos yra peržiūrimos, ir pagal mokyklos teritorijoje deklaruotų vaikų kiekius formuojamas bendrojo ugdymo klasių kiekis. Jeigu pagal gyvenamą vietą priskirtoje mokykloje yra per mažas pradinio ugdymo klasių kiekis, papildomai steigiamos klasės nagrinėjamoje mokykloje arba arčiausiai esančiose mokyklose.
„Akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįgyvendino minėto sprendimo reikalavimų, nes Vilniaus Gabijos progimnazijoje pradiniame priėmimo etape buvo suformuotos tik 4 pirmokų klasės, dėl ko apie 100 šioje teritorijoje gyvenančių vaikų nepateko į šią mokyklą. Antruoju priėmimo etapu suformavus papildomą penktą pirmokų klasę, vis tiek 70 teritorinių vaikų nepateko į Gabijos progimnaziją. Pagal deklaruotų vaikų gyvenamąją vietą Gabijos progimnazijai priskirtoje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybei jau prašymų teikimo periodu (2021 m. kovo 1 d.–gegužės 31 d.) turėjo būti aišku ir suprantama, kad visi teritoriniai vaikai netilps į formuojamas 4 pirmokų klases, todėl privalėjo spręsti šį klausimą sudarant galimybes Gabijos progimnazijai formuoti daugiau pirmokų klasių, spręsti klausimą dėl papildomų mokyklai priskirtinų patalpų (nuomos ar kitais pagrindais) ar spręsti klausimą dėl Gabijos progimnazijai priskirtos teritorijos mažinimo“, – įsitikinę nepatekusių vaikų tėvai.
Nepateko į papildomas klases
Po pirmojo priėmimo etapo mokykloje papildomos klasės, anot tėvų, buvo suformuotos jiems nė nežinant, negaunant informacijos.
„Mokykla arba savivaldybė visai neviešina informacijos, kad bus formuojamos naujos klasės. Jeigu skambini mokyklai, ji apie tai nieko nežino ir teigia, kad tikrai nieko nebus. Skambini į savivaldybę – vieną dieną sako, kad nebus formuojama, o kitą dieną sako, kad per vėlai paskambinote, klasę jau suformuota ir jau priimti vaikai, jūs nespėjote“, – pasakojo jie.
Be to, pati mokykla, kaip laiške rašė tėvai, neturėdama jokio teisinio pagrindo, skambino tėvams ir kvietėte grįžti į Gabijos progimnaziją, kai jie jau po pirmojo turo buvo gavę kvietimus į kitas mokyklas.
„Nėra suprantama, kokiu pagrindu mokyklos administracija vykdė „telefono politiką“ ir tik dėl to apribojo vaikų, likusių už brūkšnio, patekimą ne tik į teritorinę Gabijos mokyklą, bet ir į aplinkines mokyklas: nes tokie vaikai užėmė vietą gretimoje mokykloje, turėdami pakvietimą pirmu ratu, o vėliau pakviesti į Gabijos progimnaziją ir antru ratu, – situaciją aptarė tėvai. – Taip pat keistos situacijos, kad vaikai, kurie liko už brūkšnio aukštu numeriu, formuojant papildomą pirmokų klasę, nebuvo pakviesti į Gabijos progimnaziją, nors pagal vietą sąraše turėjo patekti. Teritoriniams vaikams suteiktas prioritetinių balų skaičius yra atimamas baigiamajame priėmimo procese, tokių sprendimų nepaaiškinant tėvams. Mokykla į šiuos klausimus raštu tėvams atsakymų nepateikia. Kyla klausimas, ką reiškia mokyklos atliktas reitingavimas, jeigu eiliškumas jame netenka prasmės vaikus priimant į papildomas klases. Gabijos progimnazija iki šiol viešai taip ir nepaskelbė į papildomą šeštąja pirmokų klasę priimtų vaikų sąrašo – tėvams nežinoma, kokie kiti vaikai pašalino jų vaikus iš sąrašo, nustumdami už sąrašo ribų.“
Jaučiasi diskriminuojami
Kreipęsi tėvai nusivylė Vilniaus miesto savivaldybės tvarka dėl priėmimo į mokyklas. Anot jų, tvarka nuolat keičiama, kasmet perbraižomos mokykloms priskirtinos teritorijos, todėl tėvai ir vaikai paliekami nežinioje, kaip priėmimo taisykles sugalvos pakeisti savivaldybė.
„Tiek vaikai, tiek tėvai yra tapę savivaldybės tvarkos įkaitais, kurią savivaldybė ir mokyklos dar ir skirtingai interpretuoja arba, pavyzdžiui, suteikia vaikui prioriteto taškus reitingavimo pradžioje, o eigoje nutaria juos atimti. Tokios situacijos yra nuviliančios, nes prašymai į sistemą yra keliami kiekvienais metais nuo kovo 1 d., tačiau tik birželio antroje pusėje yra sužinoma apie trūkumus, kurie dažnai yra tariamo pobūdžio, priimami vienasmeniškai mokyklos administracijos asmenų“, – sako tėvai.
Negavę vietos šalia namų esančioje mokykloje dabar jie turės rinktis tik iš mokyklų, likusių kitose Vilniaus vietose.
„Mūsų vaikai priversti mokytis mokyklose, kuriose kiti mokiniai nori mokytis mažiau, be to, jos yra nutolusios nuo mūsų gyvenamųjų vietų. Todėl Gabijos progimnazijos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys vaikai yra diskriminuojami: jie negali pretenduoti ne tik į teritorinę mokyklą, bet ir į stipresnes kitas Vilniaus mokyklas, nes jose nelieka vietų. Todėl Gabijos progimnazijos teritoriniams vaikams telieka rinktis iš to, kas liko“, – apmaudą liejo tėvai.
Jų manymu, pirmokų vežiojimas į nutolusias mokyklas nuo gyvenamosios vietos pažeidžia vaiko interesus, neproporcingai pablogina jų ir tėvų padėtį: mažametis yra priverstas anksti keltis, vaikai ir tėvai priversti praleisti ilgą laiką kelyje važiuojant į mokyklą viešuoju ar nuosavu transportu.
„Akivaizdu, kad tokios situacijos neatitinka vaikų interesų, o Vilniaus miesto savivaldybė, nespręsdama problemos, nesudarydama sąlygų formuoti papildomas pirmokų klases, nespręsdama klausimo dėl popietinės pirmokų pamainos, neįgyvendina esminio Lietuvos Respublikos tikslo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Manome, kad nurodyta situacija yra ir diskriminuojanti Gabijos progimnazijos teritorinius vaikus dėl jų gyvenamosios vietos, nes jiems nėra sudaromos vienodos galimybės su kitais Vilniaus miesto vaikais pretenduoti ir patekti į teritorinę mokyklą“, – įsitikinę jie.
Tėvų kaltinimus atremia
Formuoti papildomas klases buvo nuspręsta pamačius, kad vietos mokiniams drastiškai trūksta.
„Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į nepatenkintų teritorinių mokinių prašymų mokytis mūsų mokykloje skaičių, 2021–06–15 ir 2021–06–17 skubiai priėmė sprendimus suformuoti naujas klases Vilniaus Gabijos gimnazijos pastate. Vadovaujantis Priėmimo Tvarkos 56 punktu, nepatekusiems mokiniams siūloma nuo 2021–09–01 lankyti teritoriškai artimiausias mokyklas“, – aiškino A. Kniška.
Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintos keturios pradinės mokyklos pirmos klasės, nes mokyklos projektinis pajėgumas yra 984 mokiniai, o 2020 m. buvo priimti 1202 mokiniai, todėl klasių komplektacijos sprendimas buvo priimtas siekiant nedidinti mokyklos pastato perkrovos, aiškino Vilniaus Gabijos progimnazijos direktorius Andrius Kniška.
Komentuodamas kaltinimus, kad mokykla vykdė neskaidrią priėmimo telefonu politiką, mokyklos direktorius sakė, kad iš tiesų kai kuriuos vaikus „susigrąžino“ telefono skambučiais, tačiau – su Vilniaus savivaldybės žinia.
„Po pirmo komisijos posėdžio tėvai, kurių vaikai nepateko į mokyklą, buvo informuoti, kad daugiau pirmų klasių komplektuoti Gabijos progimnazijoje nėra galimybių, todėl jie buvo priversti rinktis kitas mokyklas. Kai savivaldybės, atsižvelgiant į nepatenkintų prašymų mokytis mūsų mokykloje skaičių, 2021–06–15 skubiai priimtu sprendimu suformavome naują klasę, sulaukėme nusiskundimų, kodėl vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota 2015–2016 metais, turi mokytis kitoje mokykloje, o daug vėlesnės deklaruotos datos – Gabijos progimnazijoje. Šie vaikai, žinant iš anksto, kiek klasių bus formuojama, tikrai būtų patekę į progimnaziją. Todėl, siekiant skaidrumo ir suderinus su Vilniaus savivaldybės atsakingais specialistais, paskambinta 5 vaikų tėvams ir jie informuoti apie galimybę mokytis mūsų mokykloje“, – sakė A. Kniška.
Direktorius atremia ir kaltinimus dėl neaiškiai mokyklos atlikto reitingavimo, dėl kurio vaikai, kurie liko už brūkšnio, formuojant papildomą pirmokų klasę, esą nebuvo pakviesti į mokyklą, nors pagal vietą sąraše turėjo patekti.
„Po pirmojo ir antrojo komisijos posėdžių priėmimo komisija gavo daug pirmumo kriterijus patvirtinančių dokumentų, todėl mokinių eilė sąraše nuolat kito. Priežastys, lėmusios vietų sąraše kitimą, yra: pateikti dokumentai dėl nuosavybės ar nuomos iš Registrų centro, vaiko neįgalumo dokumentai, daugiavaikių šeimų vaikų gimimo liudijimai ir pan.“, – vardijo mokyklos direktorius.
Savivaldybė situaciją žino
Situacija dėl šios mokyklos Vilniaus savivaldybei žinoma, patikino jos atstovas Paulius Vaitekėnas. „Pastebime, kad šiemet yra kilusių iššūkių Pašilaičių seniūnijoje, kur deklaruotų vaikų yra žymiai daugiau, nei pajėgia priimti šio rajono mokyklos. Iš visų Vilniaus Gabijos progimnazijos aptarnavimo teritorijoje šiuo metu savo gyvenamąją vietą deklaravusių 187 būsimųjų pirmokų net trečdalis (62) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą atnaujino būtent šiais metais, o tai sukelia papildomą iššūkį skirstant mokyklų pajėgumus. Tai kelia daug klausimų, todėl atnaujinant ateinančių metų mokinių priėmimo tvarką bus ieškoma sprendimų“, – sakė savivaldybės atstovas.
Anot jo, mokykloms priskiriamos aptarnavimo teritorijos kiekvienais metais atnaujinamos pagal duomenis iš Vilniaus miesto gyventojų registro apie toje teritorijoje deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir atsižvelgiant į tame mikrorajone esantį mokyklų tinklą bei vertinant kiekvienos mokyklos pastato projektinį pajėgumą.
Miestui sparčiai plečiantis, gyventojų skaičius minėtose teritorijose taip pat auga, pastebi savivaldybė atstovas. Norint užtikrinti vaikų teisę į ugdymą ir galimybę tėvams savo vaikus lydėti į arčiausiai esančią mokyklą, planuojama atidaryti naujas įstaigas. „Savivaldybė imasi veiksmų ir jau pradeda organizuoti parengiamuosius darbus ir įgyvendinti mokyklų tinklo plane numatytus sprendimus: mokyklų Pavilnionių g. ir Tarandėje projektavimo darbus“, – žadėjo P. Vaitekėnas.
Vilniaus savivaldybės atstovas pasidalijo, kad šiuo metu lietuvių, rusų ir lenkų mokyklose iš viso yra 1600 laisvų vietų, o kol kas nepatekusių į 1-ąją, 5-ąją ir 9-ąją klases norimose mokyklose – 435. P. Vaitekėno teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė užtikrins, kad visi šie mokiniai gaus vietas ugdymo įstaigose.
„Šiemet mokytis arba tęsti mokslą Vilniaus mokyklose prašymus pateikė 13 tūkst. vaikų tėvų, kurių didžioji dalis jau gavo kvietimus į norimas mokyklas. Likusieji, kurie iš norimos mokyklos vis dėlto nesulaukė kvietimo, bus tikrai pakviesti mokytis Vilniuje tolesniuose priėmimo etapuose, – kalbėjo P. Vaitekėnas. – Iš pateiktų 6 tūkst. prašymų mokytis pirmoje klasėje jau 5,8 tūkst. mažųjų vilniečių yra gavę kvietimus iš norimų ugdymo įstaigų. Atitinkamai iš 1,8 tūkst. būsimų penktokų, išreiškusių norą tęsti mokslą Vilniaus miesto mokyklose, 1,5 tūkst. taip pat jau gali sudaryti elektronines sutartis su naujomis mokyklomis. Patenkinti beveik visi prašymai, pateikti būsimų devintokų tėvų, ir tik 39 vilniečiai yra kviečiami dalyvauti kitame priėmimo etape, kad rastų labiausiai tinkančią ugdymo įstaigą.“
Kiekvienas, pateikęs prašymą elektroninėje sistemoje, turėjo galimybę pasirinkti ir pretenduoti į tris Vilniaus miesto savivaldybės kuruojamas mokyklas. Šiuo metu jau yra pasibaigęs pagrindinis priėmimo etapas, o kituose priėmimo etapuose gali dalyvauti tik mokiniai, kurie nebuvo gavę nė vieno kvietimo pirmame etape, arba tie mokiniai, kuriems prašymas elektroninėje sistemoje nebuvo užregistruotas.
„Tėvai prašyme nurodo eiliškumą pagal norą mokytis mokyklose. Eiliškumas taip pat svarbu, jeigu yra gaunama daugiau nei vienas kvietimas ir tėvai iki nurodytos datos nepatvirtina nė vieno iš jų. Tokiu atveju sistema automatinio priskyrimo metu patvirtina tą mokyklą, iš kurios yra gautas kvietimas ir kuri prašyme nurodyta aukščiau“, – dėstė P. Vaitekėnas.
Paklaustas, ką daryti, jei vaikas negavo vietos į ugdymo įstaigą, jis sakė, kad tėvai turėtų redaguoti prašymą ir aplikuoti kandidatūrą į esančias laisvas vietas. Mokyklas galima rinktis iš viso Vilniaus miesto ugdymo įstaigų, kurios dar turės likusių laisvų vietų.
