aA
Artėjantys vaiko priešmokyklinio ugdymo metai, tėvams dažnai kelia daugybę klausimų. Ar šiuos metus likti darželyje, o gal jau keliauti į mokyklą? Pradėti penkerių ar šešerių? Ar būsimas priešmokyklinukas jau turi pažinti raides bei skaičius? Šiame etape svarbu suvokti, jog būtent tam ir skirti priešmokyklinio ugdymo metai – sklandžiai ir be streso padėti vaikui pasiruošti mokyklai. Kaip rasti atsakymus į visus šiuos klausimus Jums pataria Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo pedagogės Evelina Milerienė ir Diana Meškelevičienė.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Priešmokyklinių metų tikslas

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje išskiriamas ugdymo siekis – kiekvienam vaikui ugdytis sveikatos, socialinę, pažinimo, komunikavimo kompetencijas, rašoma pranešime spaudai. Nors skaityti ir rašyti išmokti vaikas neprivalo, tačiau labai svarbu ugdyti įgūdžius, kurie padėtų susidomėti skaitymu, rašyti ir kurti, klausytis ir klausti, formuoti matematikos ir gamtos mokslų suvokimą ir tapti sėkmingais mokinukais ateityje. „5-6 metai yra tas periodas, kai vaikai mokosi būti kuo savarankiškesni, aiškiai ir teisingai išreikšti save bei savo nuomonę. Vaikai yra pilni energijos ir noro išbandyti viską kas nauja, tyrinėti ir sužinoti, todėl labai svarbu išnaudoti tai kryptingai ir padėti vaikams atrasti, pamilti mokslą. Mokydama vaikus ir bendraudama su jų tėveliais pastebiu, kad skaitymo ir rašymo kompetencijos yra aiškiausiai išreikštos, bet greta labai svarbu skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą, gebėjimą išreikšti ir pateikti savo idėjas. Mokymosi ir pažinimo įgūdžiai vystosi kai vaikai išmoksta kompleksiškai mąstyti, priimti sprendimus ir spręsti problemas. Priešmokyklinėje klasėje vaikai tyrinėja, užduoda klausimus, kuria taip tobulindami savo mąstymo įgūdžius, ugdosi mokėjimo mokytis kompetenciją“, – teigia E. Milerienė.

Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė
Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė
© Organizatorių nuotr.
5-6 metai yra tas periodas, kai vaikai mokosi būti kuo savarankiškesni, aiškiai ir teisingai išreikšti save bei savo nuomonę
Pedagogė Evelina Milerienė

Taip pat, šiuo periodu itin svarbus socio-emocinis ugdymas. Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina pastebi, jog tokio amžiaus vaikai dar turi mažai išankstinių nuostatų, o mokykla gali padėti skiepydama toleranciją, pagarbą, asmeninį atsakingumą. „Pasitaiko atveju, kai į mokyklą ateina vaikai, kurie daug žino, skaito, rašo, puikiai skaičiuoja, tačiau sunkiai randa kalbą su kitais, patiria emocinių sunkumų. Todėl priešmokykliniais metais reikėtų daug dėmesio skirti socialiniams įgūdžiams – bendravimui su įvairaus amžiaus vaikais, pasitikėjimui suaugusiais, gebėjimu dirbti komandoje, susitarti. Čia svarbi – emocinė branda – gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stiprinant socialinių įgūdžių formavimą, Šiaurės Licėjuje, priešmokyklinukai daug laiko praleidžia patirtinėse veiklose, keliaudami, priimdami svečius, taip laviname empatiją, mąstymą, tobuliname bendrąsias bei komunikavimo kompetencijas“,– pataria D. Meškelevičienė.

Svarstote ar vaikas jau pasiruošęs į priešmokyklinę grupę: pedagogė pateikė penkis klausimus, kurie padės apsispręsti
© Vida Press

Žaidimas ir žaismingumas yra labai svarbūs siekiant vaikus sudominti, padėti jiems ugdytis mokėjimo mokytis bei kitas kompetencijas. „Ugdymo procese kasdien derinu savo, kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogo organizuotą, kryptingą ugdomąją ir spontanišką vaiko veiklą. Kartais vaikai supranta daugiau nei mes manome, todėl kiekvieną temą su savo priešmokyklinukais pradedame tik pirma išsiaiškinę ką jau mokiniai žino ir ką nori sužinoti. Mokymasis yra ryšių tarp įvairių žinių formų užmezgimas, todėl svarbu pradėti treniruotis. Aš dažnai savo mokinių klausių: „O ar norite sužinoti, kodėl taip vyksta?“ ir sužadinus jų smalsumą ne tik pasakoju, bet ir parodau, leidžiu išbandyti, patirti. Kiekvieną dieną vaikai patys tyrinėja, kuria, ieško atsakymų gilindamiesi į savaitės temą. Kiekvieną penktadienį atsakymų kartu ieškome aktyviose, savaitės temą apibendrinančiose patirtinėse veiklose, pavyzdžiui, keliaudami po muziejus, pelkynus ar mokykloje susikurdami stovyklą, įsirengdami palapinę, ar gamindami „Draugystės“ salotas“, - pasakoja priešmokyklinio ugdymo pedagogė.

Pasirengimas mokyklai

Pedagogė Diana Meškelevičienė pabrėžia, jog priešmokyklinis ugdymas yra daugiau nei ugdymo programoje apibrėžtų pasiekimų realizavimas. Aplinkos pasikeitimas iš darželio į mokyklą taip pat svarbus faktorius priešmokyklinuko gyvenime. Čia vaiko laukia ne vienas naujas etapas ruošiantis pirmai klasei: būti savarankišku (apsirengti, susitvarkyti tualete, pavalgyti); susikurti santykius, tai reiškia susirasti draugų (ne būtinai tik bendraamžių); susiorientuoti mokyklos patalpose (valgymas valgykloje, šokių ar muzikos klasė, sporto salė). Taip pat, labai svarbi dedamoji – išmokti mokytis (adaptuotis mokykloje, mokytis komandoje, paprašyti pagalbos kai neaišku). „Pasirinkus mokyklą priešmokykliniame amžiuje ruošiami drąsesni pirmokai. Jiems pradedant pirmą klasę jau būna aiškūs mokyklos susitarimai, mokymosi principai, patalpų išdėstymas, žinomi draugai, aplinka, mokytojai“, – pastebi Šiaurės licėjaus mokytoja.

Pedagogė Diana Meškelevičienė
Pedagogė Diana Meškelevičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Stebiu rugsėjį naujai susirinkusius vaikus, bandančius tapti draugiška klase, priešmokyklinukų adaptacijos periodą, papildytą naujomis sąvokomis, naujais susitarimais, naujais reikalavimais, nauja informacija ir taip džiaugiuosi, kad mes, priešmokyklinukai, neskubėdami kartu galime išgyventi tapimą mokiniais su pasakomis, ilgais apsikabinimais, išdykusia veikla nutolinančia nuo pasiilgtų artimųjų ir ištisas savaites skirti grupės formavimui. Vėliau pirmoje klasėje vaikams prireiks tik „įsivažiuoti“ po atostogų, bet mokykla, aplinka, papildantys dalykų mokytojai nebus naujiena, daugiau laiko liks mokslo pažinimui ir kompetencijų tobulinimui“, – pasakoja Evelina Milerienė.

Kada pradėti – penkerių ar šešerių?

Tėvams, besirenkantiems kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, jog vaikai namuose dažnai gali būti ir elgtis skirtingai nei darželyje ar kitose viešose vietose. Taigi, nors tėvai visapusiškai pažįsta vaiką, svarbu iš anksto atkreipti dėmesį kaip jis apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis. „Gali būti, jog pats drąsiausias ir aktyviausias mažylis namuose, vos atvykęs į svečius sustingsta, nenoriai bendrauja su bendraamžiais ir mezga naujas pažintis. Arba atvirkščiai – būdamas su šeima įvairiose situacijose vaikas gali būti nedrąsus, pavyzdžiui, užduotis savarankiškai išsirinkti ir nusipirkti ledų greta stovint mamai gali tapti neįmanoma, o darželyje aktyviai dalyvauja veiklose, viešai deklamuoja eilėraščius draugams. Todėl nereikia bijoti pakeisti aplinkos, gal kaip tik nauja aplinka ir patyrę pedagogai sudarys sąlygas skleistis visai kitoms vaiko charakterio savybėms, pomėgiams, vertybėms nei pastebime namuose”, – pastebi priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė.

Svarstote ar vaikas jau pasiruošęs į priešmokyklinę grupę: pedagogė pateikė penkis klausimus, kurie padės apsispręsti
© Vida Press

D. Meškelevičienė pastebi, jog nors ankstyvas ugdymas moko gyventi bendruomenėje, labai svarbu, kad vaikas būtų tam pasirengęs. Vaiko pasirengimą galima vertinti stebint jo elgesį:

  • Ar smalsus, klausinėja, nori sužinoti?
  • Ar noriai imasi jam paskirtų darbų?
  • Ar susitvarko darbo, valgio, žaidimo vietą?
  • Ar savarankiškas tualete, ar pats apsirengia, nusirengia?
  • Ar dirba susitelkęs, ar siekia pradėtą darbą baigti iki galo?


Išbandykite priešmokyklinuko kėdę

Dažnai tėveliams vaiko brandą padeda stebėti bei atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas. Juose vaikas pakeičia aplinką, bendrauja su kitais pedagogais bei kita vaikų grupe. Taip pat, labai geras būdas „pasimatuoti” priešmokyklinuko kėdę vasarą – edukacinės dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir atlieka įvairias užduotis. „Mes Šiaurės licėjuje visad kviečiame būsimus mokinius pasimatuoti mokyklą, nesvarbu ar tai būtų pirmokas, ar priešmokyklinukas. Vaikai susipažįsta ir dalyvauja veiklose su skirtingais mokytojais, pakeičia kelias skirtingas mokymosi erdves, išbando įvairias užduotis ir gali parodyti savo brandumą, atskleisti įvairias savo puses. Po to visą dieną aptariame su tėvais, jie būna išgirdę vaiko įspūdžius, mokytojai išsako savo grįžtamąjį ryšį ir taip galima susidaryti tikrai informuotą nuomonę bei lengviau priimti sprendimą”, – patartimi dalinasi priešmokyklinio ugdymo mokytoja.

www.DELFI.lt

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.1667

Kol dar nevėlu: keturias dukras užauginusi mama patarė, kaip su vaikais leisti laiką kokybiškai (6)

2020-ieji šalyje paskelbti Vaiko emocinės gerovės metais. Išsiugdyti saugumą visam gyvenimui,...

Kaip tinkamai parinkti vaikui būrelį: specialistai ragina atkreipti dėmesį į du aspektus (2)

Neformalus ugdymas arba kitaip, tėvams įprastai – būreliai , yra labai svarbi kiekvieno vaiko...

Būsimo pirmoko mama papasakojo, kokių gudrybių ėmėsi, kad vaikas patektų į norimą mokyklą: kitos išeities nematau (38)

Vilnietės Ramunės (tikras vardas redakcijai žinomas) dukra už pusantrų metų mins vienos iš...

Kaune išaugo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis: vietoj 20 vaikų, į darželį ateina vos 5 (3)

Nors per praėjusią savaitę Kaune dvigubai ūgtelėjęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių...

Dėl vaikų vilniečių šeima norėjo keltis į kaimą, bet rado būdą, kaip gyventi mieste ir nenutolti nuo gamtos

Ankstyvą sutemų aptrauktą sekmadienio žiemos rytą – sapnus išvaikantis septynmetės dukters...

Top naujienos

Precedento neturintis sprendimas: ŠMM nutarė prisiimti atsakomybę dėl vaikų centre prievartautų paauglių (2)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMM) priėmė precedento neturintį sprendimą – po net...

„Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo nuotekas: surinkta informacija iškėlė naujų klausimų (163)

Siaučiant skandalui dėl bendrovės „ Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leistų...

Putinas demonstruoja dar galintis šokiruoti (26)

Kai Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sukvietė vyriausiuosius įstatymų leidėjus...

Navickienė neigia Karbauskio įtarimus dėl neužmirštuolės ženklo: tiesiog norėjau jį apsaugoti (4)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio...

Profesoriaus Gudavičiaus palikimas: ko neteko Lietuva ir ko verta nepamiršti?

Pirmadienį eidamas 91-uosius metus mirė profesorius Edvardas Gudavičius. Viduramžių istorijos...

„Sodra“ siunčia priminimus tūkstančiams – laukia sprendimas visam gyvenimui (49)

„Sodra“ pakartotinai išsiuntė 8600 elektroninių laiškų ir 36 tūkst. pranešimų į asmenines...

Karbauskis: ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė gali būti tuščia iki kovo (13)

Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė gali likti laisva iki pat kovo mėnesio, antradienį Seime...

Žymusis piligrimų kelias pasiekė ir Lietuvą: ypač traukia jaunimą (2)

Ne vienas keliautojas iš Lietuvos jau yra mynęs senąjį, daugiau nei tūkstantį metų...

Prie LVŽS frakcijos jungiasi Dumbrava: nekilo jokių abejonių (37)

Kaip tarė, taip ir padarė. Antradienio rytą prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (...

Štai ką žmonės valgo už Atlanto: vėlyvųjų pusryčių idėjos iš JAV

XX a. viduryje JAV išpopuliarėję vėlyvieji pusryčiai jau spėjo įsitvirtinti ir Lietuvoje....