Apie tai, į ką svarbu atkreipti dėmesį kalbos raidoje pirmaisiais gyvenimo metais, pasakoja Mylu.lt seminarų autorė, logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė.
Ar kalba – tai tik žodžiai?
Žodžiai ir kalba yra ledkalnio viršūnė. Dažnai pasitaiko, kad tėvai, norėdami paskatinti vaiko kalbą, spaudžia: „Pasakyk, pasakyk...“ Nors vaikas SAKYTI dar gali būti nepasiruošęs.
„Pirmoji mažylių komunikacija yra verksmas – taip jis šaukiasi pagalbos, kai nori valgyti, miegoti, jam nepatogu ir pan. Vėliau, kūdikiui augant, bendravimas tobulėja ir komunikacijai pasitelkiamos mimikos, šypsena, juokas. Taip galime suvokti, kas vaikui patinka ar ne, tik pažiūrėję į veidą. Dar vėliau, lavėjant artikuliaciniam aparatui, atsiranda įvairūs garsai ir garsų junginiai – tai yra žodžių pradžia ir jau savaime kalba“, – pastebi logoterapeutė.
Taip pat negalime nuošalyje palikti ir kalbos suvokimo, ar galėtume kalbėti su kažkuo, jei nesuprastume, ko mūsų klausia. Tad štai, kiek daug visko yra paslėpta žodyje „kalba“ ir tai toli gražu nėra tik pirmasis žodelis.
Kokios kūdikių kalbos tikėtis ankstyvaisiais mėnesiais?
Verksmas, šypsena, mimikos… Tėvams svarbu žinoti, kad net jei vaikas nekalba, jis mokosi kalbos ir jos suvokimo visą laiką, dėl to ypač svarbu kalbėti su kūdikiais (kad ir kaip keistai tai gali atrodyti iš šono), laukti jų reakcijos bei atsako: šypsenos, akių kontakto, spygtelėjimo ir pan.
Kokią įtaką kūdikio kalbos raidai daro jį supanti aplinka?
Kuo aplinka turtingesnė aktyvia žmonių kalba, dainomis, knygelėmis, veikla, iš kurios vaikas gali mokytis procese, tuo turtingesnis bus vaiko pasaulis ir tuo lengviau bus išmokti kalbėti.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įvairios technologijos ankstyvame amžiuje prie kalbos raidos neprisideda, o, priešingai, ją stabdo. Kad kalba sklandžiai vystytųsi, turime stimuliuoti akis (mato, kaip kalba, kaip juda lūpos, liežuvis), ausis (girdi, kaip tariamas žodis), ir motoriką (smulki daro didesnį darbą, bet tikrai svarbi yra ir stambi). Pavyzdžiui, kalbantis žaislas veikia tik vieną sensorių – ausis. O jei tiksliai negirdima, kas yra ištariama, labai didelė tikimybė, kad bus užtvirtinamas netaisyklingas tarimas. Tas pats ir su planšetėmis, filmukais ir pan.“, – pastebi V. Bartkevičienė.
Kalbos mokymasis – ne tik garsų ir burnos praktika, bet ir fizinė raida bei smulkioji motorika. Kuo tai susiję?
Prieš pradėdami tarti ir vartoti žodžius, vaikai turi sukaupti jų bagažą – kaip tai vyksta?
Pasyvus žodynas kaupiasi iš patyrimo, pavyzdžiui, kažkas nukrito – mama kaskart sako BUM. Nuolat girdimi žodžiai ir situacijos, kuriose jie vartojami, įsirašo mažylių atmintyje. Vaikui augant ir lavėjant suvokimui, pildantis žodžių bagažui, kalbinant mažylį jam darosi vis drąsiau tuos turimus žodžius panaudoti pačiam. Kalbant pasyvusis žodynas aktyvuojasi ir vartojami žodžiai pereina į aktyvų žodyną. Taigi čia labai svarbi praktika – kalbėti vaikams ir su jais.
Kokių klaidų reikėtų vengti tėvams?
Be abejo, tai bus šveplavimas, mielų vaikiškų žodelių atkartojimas... Kad ir kaip mielai beskambėtų vaikų tariami „latai“, turime rodyti taisyklingą žodžių tarimo pavyzdį: „taip, tai rratai“. Priešingu atveju mokysime vaiką, kad tarti „latai“ ar „sisė“ (vietoje „širšė“) yra taisyklinga. O juk taip nėra, tiesa?
Ko palinkėtumėt pirmo mažylių žodžio laukiantiems tėveliams?
„Kantrybės! Kalbėtis, nenuleisti rankų ir, jei reikia, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistą“, – linki V. Bartkevičienė.
