aA
Specialistai pastebi liūdną tendenciją – jei dar visai neseniai logopedo pagalbos prireikdavo tik trims pirmokams iš dešimties, tai dabar tik trims tokios pagalbos nebereikia. Tai tikrai dramatiškas pokytis, sako duomenimis pasidalijusi Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė ir Vilniaus privataus darželio įkūrėja, VDU edukologijos mokslų doktorantė Agnė Liubertaitė-Amšiejė.
Agnė Liubertaitė-Amšiejė
Agnė Liubertaitė-Amšiejė
© DELFI montažas

Anot jos, blogiausia tai, kad dėl to vaikai patiria mokymosi sunkumų, o pirmoje klasėje ypač svarbu, kad tų sunkumų būtų kuo mažiau ir startas taptų kuo lengvesnis.

Kalbėdama apie pablogėjusią dabartinę situaciją A. Liubertaitė-Amšiejė pastebi, kad prie to prisidėjo ir vaikų pamėgti nekramtomi maisto produktai, kurių dar prieš 15 metų nebuvo, todėl situacija buvo geresnė. Vaikai rečiau kramto, todėl netreniruojami kalbėjimui reikalingi raumenys, o jei raumuo netreniruojamas, jis atrofuojasi.

„Šiuolaikinės kartos vaikų artikuliacinis aparatas yra ne visiškai išlavėjęs. Vaikai negeba tinkamai išsižioti, nes neišvystyti žandikauliniai jų raumenys, ir praktikai mano, kad tai gali būti tyrelių ir ypač skysto maisto poveikis vaikui. Morką, obuolį dažnai keičia obuolių tyrelės, tirpstantys sausainiai ir pan.“, – kalba ji.

Kita labai svarbi tendencija, kurią pastebi specialistai, tai, kad pamirštamos pasakos prieš miegą. Knygų skaitymas kaip niekas kitas plečia vaikų žodyną, prie tokio lavinimo filmukai neprisideda.

Specialistė įspėja, kad siauras vaiko žodynas stiprina agresijos išpuolius. Kodėl? Kuomet vaikas negeba identifikuoti ir išreikšti žodžiais, kas, kaip ir kodėl, natūraliai kyla pykčio ar agresijos protrūkiai. Juk pripažinkime, yra lengviau trenkti durimis – ir visi supras, kad esi piktas, nei surasti tinkamus žodžius apibūdinti savo jausmą. Beje, labai svarbus ir emocinis vaiko žodynas: esu susirūpinęs, prislėgtas, beviltiškai jaučiuosi, man gėda, jaučiu kaltę... Daug lengviau suprasti vaiką, kai jis geba identifikuoti savo emociją ir pažįsta jas.

Specialistai tokios blogos situacijos dar nematė: vaikai puikiai išmoksta „YouTube“ kalbą, bet nebesugeba kalbėti lietuviškai
© Shutterstock

„Dabar knygas neretai pakeičia ilgi vakarai prie filmukų ar „YouTube“, kas ne tik nelavina vaizduotės, bet ir silpnina vaikų susikaupimą. O tai tiesiogiai veikia mokymąsi – vaikai neretai patiria mokymosi sunkumų, neplečia žodyno, jau nekalbame apie ryšio su tėveliais kūrimą, kuris prarandamas sėdint prieš televizorių. Svarbu akcentuoti, kad pirmus trejus vaiko gyvenimo metus ekranai apskritai turi didelį ryšį vaiko raidai. Ir jų neturėtų būti!“ – teigia A. Liubertaitė-Amšiejė.

Dažnai šiais laikais nelavinama ir foneminė vaiko klausa. Pašnekovė paaiškina, kad ji lavėja, kai esame lauke, kai klausomės jūros ošimo ar paukščių čiulbėjimo, kai girdime muziką. Tai vaiko kalbai taip pat labai svarbu.

Dažnai mažylių tėvai džiaugiasi, kai jų atžala jau vartoja angliškus žodžius. Bet jei vaikas, kuris dar neturi tvirtų kalbinių įgūdžių, visą dieną žiūri filmukus užsienio kalba, jis gali pritaikyti lengviausius žodžius ir savo kalbai. Sutikime – pasakyti „blue ball“ yra lengviau nei „mėlynas kamuolys“, atkreipia dėmesį pašnekovė.

„Nesakau, kad mažųjų nereikia mokyti užsienio kalbų – anaiptol! Tačiau ankstyvajame amžiuje tą reikia daryti teisingai ir taisyklingai, juk kalbame apie mokymosi sunkumus ateityje: jei vaikas išmoko, kad mėlyna yra „blue“, stenkitės, kad vaikas žinotų atitikmenį ir lietuviškai. Neprašykime, kad parodytų „blue“ kamuoliuką, bet prašykime, kad parodytų mėlyną kamuoliuką. Taip mokysite dviejų kalbų, bet ne „rankiosite“ lengviausius kitos kalbos žodelius“, – dėsto ji.

Apskritai patys negebėdami taisyklingai kalbėti tėvai negali išmokyti taisyklingai kalbėti ir savo vaiko. Jei mūsų pačių kalba yra padrika, jei mes į savo žodyną įtraukiame daug anglizmų, rusizmų, taip kalbės ir mažieji. Juk visų pirma vaikas mokosi iš savo tėvų. Pavyzdžiui, sakoma: „užsidėk batus“, bet juk dedamės kepures, o batus – aunamės, moko A. Liubertaitė-Amšiejė. Panašūs posakiai ir suformuoja netaisyklingus kalbinius įgūdžius, kuriuos vėliau labai sunku ištaisyti.

„Negerai, kai vaikui nemokant kalbėti gimtąja kalba taisyklingai, „netvarkingai“ mokomasi kitų kalbų. Pavyzdžiui, mačiau atvejų, kai vaikas pradinėje pakopoje savo kalboje nuolatos vartojo jaustuką „so“ (ang. taigi). Pradžioje tai atrodė pakankamai žavu, tačiau su laiku vaikui tapo sunku net sklandžiai dėstyti savo sakinius be „so“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.

Specialistai tokios blogos situacijos dar nematė: vaikai puikiai išmoksta „YouTube“ kalbą, bet nebesugeba kalbėti lietuviškai
© Shutterstock

Kalbėdama apie tėvų daromas klaidas ji pastebi, kad dažnai jie, norėdami pagelbėti savo mažyliui mokytis kalbos, padaro „meškos paslaugą“. Tėvai džiaugiasi vaiko šveplavimu ir jį palaiko: „mazuti mano“, „utiiutiu“, o vaikas priima tokius žodelius kaip kalbos normą. Taip jie neugdo vaiko kalbos.

„Ką daryti, kai vaikas kalba sava kalba? Nereikia nuolatos jo taisyti, reikia išklausyti vaiką ir jo kalbą gerbti. Jeigu vaikas nuolatos bus „taisomas“ arba dar blogiau – prašoma jo pakartoti tą patį žodį neaišku kiek kartų – vaikui gali išsivystyti nevisavertiškumo jausmas. Tai, ką aš sakau – niekas nesupranta, gal netgi ir pasijuokia.

Nuolatinis taisymas gali privesti prie to, kad vaikas išvis nebenorės kalbėti. Aš net prisimenu atvejį, kai berniukas, vardu Rokas, neištarė savo vardo, todėl prisistatydavo pavarde. Jis labai dėl to kompleksavo ir tiesiog atsisakė bendrauti ir megzti ryšį su kitais“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, dažnai tėvai ir per daug reikalauja, neatsižvelgdami į vaiko raidą. Pavyzdžiui, dvejų metų vaiką ragina kalbėti tokiais sakiniais, kaip turėtų kalbėti ketverių metų vaikas.

A. Liubertaitė-Amšiejė primena, kad ypač svarbu lavinti vaikų smulkiąją motoriką – tai lipdymai plastelinu, karpymai, kurie stiprina riešą. Visa tai padeda lavinti ir kalbinius įgūdžius.

Kalba neatsiejama ir nuo kitų fizinių kompetencijų. Pavyzdžiui, 3 metų vaikas turėtų sugebėti ant pasirinktos kojos išstovėti 5–10 sekundžių, naudoti servetėlę, išsišluostyti, ką praliejęs, ar gebėti apsivilkti megztinį per galvą.

Specialistai tokios blogos situacijos dar nematė: vaikai puikiai išmoksta „YouTube“ kalbą, bet nebesugeba kalbėti lietuviškai
© Shutterstock

Kiekvieno vaiko raida yra labai skirtinga, todėl negalima vaikų lyginti, primena specialistė. Vis dėlto yra tam tikri „bruožai“, kurie padeda ugdytojams identifikuoti ugdomąsias kryptis.

„Trimetis jau gali kalbėti nesudėtingais sakiniais, sudarytais iš 4–5 žodžių. Jis turėtų vartoti asmenini įvardį „aš“, atsakyti į klausimą „Kas (...) ?“, vartoti būtąjį laiką, papasakoti, kas įvyko praeityje. Taip pat vartoti neiginius, paklausti ir atsakyti į klausimus „Kodėl (...) ?“ Trejų metų vaikai jau vartoja erdvinius santykius reiškiančius prielinksnius: „į“, „ant“, „po“, „šalia“. Įvykdo 2–3 susijusius nurodymus, pavyzdžiui: paimk mėlyną gertuvę ir atsigerk vandens. Padeklamuoja nesudėtingą eilėraštuką, padainuoja dainelę“, – vardija A. Liubertaitė-Amšiejė.

Trečiaisiais-penktaisiais metais prasideda „kodėlčiuko amžius“, todėl tėvai turi rasti laiko atsakyti į klausimus „kodėl“. Svarbu tinkamai atsakyti į klausimus, naudojant ne vien daiktų, bet ir požymių, savybių ar detalių pavadinimus.

Pašnekovė įsitikinusi – jei tėvai reikiamu metu neranda laiko atsakyti į vaiko klausimus, tai tuomet, kai tas laikas atsiranda – jau būna sugadintas tarpusavio ryšys. Taip vaikas praranda norą bendrauti.

„O ir tie vaikai, su kuriais bendraujama, yra kitokie – jie nebijo bendrauti, yra imlūs ir smalsūs. Todėl labai skatinu bendrauti su savo vaikais, praleisti su jais laiko, ne tik įduoti planšetę į rankas. Vykite į gamtą, į koncertus. Ir, žinoma, skaityti pasakas prieš miegą.

Gerai ir taisyklingai suformuoti kalbiniai įgūdžiai vaikams pagelbės ateityje įsilieti į multikultūrinę aplinką – kalbėti daugiau nei trimis kalbomis. Negana to, tinkamai su tėvais bendravę vaikai bus puikūs oratoriai: jie gebės tinkamai formuoti sakinius, aiškiai ir sklandžiai reikšti savo mintis, argumentuoti savo pasisakymus. Tokie bruožai itin reikalingi būsimosios kartoms“, – įsitikinusi pašnekovė.

www.DELFI.lt

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
4.8571

Priešmokyklinukų ugdymas namuose: logopedė pasidalijo idėjomis ir priemonėmis, kurios sudomins kiekvieną vaiką (2)

Kelionė į pirmą klasę – didžiulis iššūkis tiek vaikui, tiek jį išlydintiems...

Pristatė, koks turėtų būti valstybinis darželis – Vilniaus rajone atnaujintas darželis išsiskiria neįprastais sprendimais

Vilniaus rajono savivaldybė kartu su architektų komanda „DO Architects“ rodo pavyzdį, koks...

Vaikas dar nekalba, bet jau eina į darželį: auklėtojos patarimai sklandesnei adaptacijai

Darželiuose jau prasidėjusi adaptacija ir mokytojai drauge su tėvais kalbasi, kaip lengviau ją...

Koks turi būti mokytojas: 10 TOP savybių, kurios būtinos dirbant su vaikais (9)

Naujiems mokslo metams atėjus, visose švietimo institucijose vyksta mokymasis, diskusijos apie...

Paskaičiavo, kiek šiemet studentų išlaidos atsieis jų tėvams (1)

Mažiausiai pusšimtis per mėnesį už lovą studentų bendrabutyje arba keli šimtai eurų už...

Top naujienos

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje: po 12 val. kelionės į Vilnių atvyko ekspresas iš Talino (426)

Antradienį 21:00 į Vilniaus geležinkelio stotį atvyko specialus geležinkelio ekspresas iš...

Po skaudžios netekties medikas paaiškino, kokia liga labiausiai kamuoja darbingo amžiaus jaunus žmones: čia yra paradoksas (177)

Visuomenę ir vėl sukrėtė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusį mediką. Praėjusį penktadienį,...

Nebegąsdins jokios šalnos: netrukus į Lietuvą sugrįš šiltesni orai (6)

Trečiadienį Lietuvos orus vis dar lems šalto, mums jau įkyrėjusio ciklono vakarinis pakraštys.

Roma Macijauskaitė | D+

Miškininkas: kodėl reikia kirsti medžius ir kaip klimato kaita keičia miško veidą – stebimi anksčiau nematyti reiškiniai

„Mūsų, miškininkų , rūpestis – auginti ir veisti miškus, saugoti juos nuo žvėrių ir...

Po pasibaigusių rinkimų Rusijoje neatmeta net kraštutinio scenarijaus: nieko nebeįmanoma padaryti (674)

Nebuvo jokių abejonių, jog Kremliaus režimas per šį savaitgalį vykusius Rusijos Valstybės...

Su Čanaku susirėmęs amerikietis – FIBA juodajame sąraše (5)

Praėjusiame sezone Panevėžio „Lietkabeliui“ atstovavęs, bet finišo tiesiojoje dėl klubo...

9 dalykai, kuriuos kiekviena moteris turėtų išguiti iš savo gyvenimo (7)

Gerbiamieji, šiandien rašau apie dalykus, kuriuos, mano galva, reikia skubiai eliminuoti iš...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: brutalus žaidimas – kas pirmas pradėjo naudoti informacines technologijas kaip kovos priemonę?

Tai – jau trečiasis Edmundo Jakilaičio pokalbis apie karybą su Vilniaus universiteto Istorijos...

Londone pristatė, ką rengsimės ateinantį pavasarį (30)

Dizaineris Bora Aksu savo kolekcijos pristatyme Londono mados savaitėje prisiminė Amsterdamo...