„Ieškojau korepetitoriaus savo dukrai, tačiau sulaukiau didžiulio piktų žinučių antplūdžio. Žmonės man pradėjo rašyti, kad rusų kalba yra šlykštynė, kad jos negalima mokytis, kad tie, kurie jos mokosi, yra degradai, kad reikia sudegint mokytojas, kurios moko šios kalbos, ir t.t. Niekada paprastai tokių žinučių negaunu, nes mano kuriamas turinys yra pozityvus, aš mokau žmones džiaugtis gyvenimu, o ne smerkti už tai, ko jie nepadarė“, – dalijosi L. Povilaitytė.
Moteris į savo sekėjus pagalbos kreipėsi po ilgų nesėkmingų paieškų. Rusų kalbos mokytojo, kuris sutiktų vaiką pamokyti papildomai, jai nepavyko rasti nei interneto skelbimuose, nei per įmones, siūlančias korepetitorių paslaugas. „Pasirodo, nė viena garsi korepetitorių įmonė būtent rusų kalbos mokytojo neturi ir net neplanuoja turėti. Man sakė, kad tai nepopuliaru“, – pasakojo ji.
Sulaukusi beveik 200 piktų žinučių moteris sakė nustebusi, kodėl žmonės šitaip piktinasi dalyku, kuris mokomas Lietuvos mokyklose. „Mano dukra rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi mokykloje ir ši pamoka jai sekasi šiek tiek sunkiau. O kadangi ji turi rusakalbių draugių ir jai smalsu, ką jos kalbasi, norėtų šią kalbą išmokti geriau, – kalbėjo L. Povilaitytė. – Taigi bet kuriuo atveju mūsų šalyje rusų kalbos mokoma, jos savo mokykloje mokosi ir mano dukra. Ar aš dabar turėčiau jai liepti nueiti pas rusų kalbos mokytoją ir pasakyti, kad rusų kalba negera ir jos nebesimokys? Tai būtų didžiausia nesąmonė.“
Kad palietė jautrią temą, garsi moteris suprato ir sulaukusi kelių pasakojimų, susijusių būtent su rusų kalbos mokymu ir vartojimu mūsų šalyje. „Man parašė ir kelios merginos, kurių mamos yra rusų kalbos mokytojos. Papasakojo, kad su jomis mokykloje elgiamasi negražiai, tačiau jos nežino, ką daryti, – juk tai jų profesija, iš ko joms toliau gyventi esant tokiai situacijai? Taip pat rašė apie kitas situacijas, kai rusakalbiai žmonės patyrė skaudžią diskriminaciją. Perskaičiusi pagalvojau, kad žmonės tikriausiai išprotėjo. Beje, o kodėl pamiršome, kad vokiečių kalba yra Hitlerio kalba, kaip kad man parašė viena sekėja. Tai gal ir ja nekalbėkim?“ – pamąstyti kvietė nuomonės formuotoja.
Moteris apgailestavo, kad žmonės nesupranta, jog kalba yra svarbi komunikacijos priemonė ir jos nereikėtų tapatinti su esama situacija. „Man keista, kad kalbą tapatina su situacija. Pagalvokime ar peilis yra blogas, ar geras? Jei nudurtum žmogų, jis taptų blogas, jei atsipjautum duonos – būtų geras? – lygino L. Povilaitytė. – O čia kalbame apie kalbą – tai yra komunikacijos priemonė, kuria mes galime ne tik susišnekėti su tais, kurie vykdo karą, ir kalbėdami pabandyti pakeisti situaciją. Taip pat galime padėti ir tiems, kurie išsigelbėjo. Nepamirškime, kad į šalį atvyko daug ukrainiečių, kurie taip pat kalba rusiškai. Pavyzdžiui, įsidarbina parduotuvėje ir bando taip išsilaikyti kalbėdami rusiškai, o žmonės, kurie taip pat kalba rusiškai, gali su jais susikalbėti ir leisti jiems dirbti toje vietoje. Kitą kartą eidamas gatve ir išgirdęs rusakalbį gerai pagalvok – galbūt tas žmogus yra išsigelbėjęs iš karo ir dabar pas mus ieško prieglobsčio, o tu iškart pyksti, pili ant jo purvą. Tai kurią pusę tada palaikai?“
Sulaukusi daugybės neapykanta persmelktų žinučių L. Povilaitytė savo paskyroje netrukus parašė, kad „temą uždaro“: „Nesiveliu aš į tokius dalykus, nes suprantu, kad visi gali turėti savo nuomonę, daugiau apie tai diskutavau asmeninėmis žinutėmis. Aš esu už taiką, todėl nesivelsiu į intrigas. Kalba nėra žudikas. Juk galima įžeisti ir lietuviškais žodžiais – ar tada ir mūsų kalba taps bloga? Juk netaps.“
Populiarumas mažėja, rusų kalbos mokytojams siūlys persikvalifikuoti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje populiariausia užsienio kalba yra anglų kalba ir jos mokosi net 96 proc. mokinių.
Tuo metu rusų kalba kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba. Nors ministerijos atstovai patikino, kad prasidėjus karui nepastebėjo, kad Lietuvoje esančios rusų mokyklos ir rusų kalbos mokytojai lietuvių mokyklose būtų patyrę kokį nors spaudimą, vis tik rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja.
Lyginant su praėjusiais metais rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas tarp šeštos klasės mokinių sumažėjo beveik 10 procentų, pasidalijo ministerijos atstovai. Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.). Prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.).
Ministerijos atstovai sakė, kad situacija keičiasi, daugiau tėvų nori, kad vaikai mokytųsi vienos iš ES kalbų. „Norime pasiekti, kad visose Lietuvos mokyklose būtų reali galimybė rinktis mokytis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų Europos Sąjungos kalbų. Šiuo metu yra privaloma, remiantis teisės aktais, sudaryti rinktis antrąją kalbą bent iš dviejų kalbų.
Ministerija parengė veiksmų planą, kuris skirtas ES kalbų populiarinimui ir kitiems sprendimams, susijusiems su antra užsienio kalba. Glaudžiai bendradarbiaujame su ES šalių ambasadomis ir kultūros centrais, ir jau vasario mėnesį vyks ES kalbų populiarinimo pamokos ir renginiai, skirti ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, bus pasiūlyta galimybė išbandyti vokiečių ir prancūzų kalbos pamoką. Prie kalbų populiarinimo prisidės ir mokyklose dirbantys karjeros specialistai, kurie pristatys antros užsienio kalbos svarbą ateities karjerai, konsultuos mokinius ir jų tėvus“, – rašoma atsiųstame ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme.
Taip pat ministerijos atstovai pažymėjo, kad vokiečių ir prancūzų kalbos bus priskirtos prie prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų ir įstojusiesiems į šių dalykų bakalauro pedagogines, gretutines ar profesines studijas bus skiriamos skatinamosios stipendijos. Tuo metu rusų kalbos mokytojus ragina persikvalifikuoti: „Labai svarbu pasirūpinti, kad rusų kalbos mokytojai turėtų galimybę tapti kito dalyko mokytojais. Taigi sudarysime galimybes mokytojams palaipsniui, per kelerius metus, įgyti kitos kalbos arba kito mokomojo dalyko kvalifikaciją. Antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.“
