„Kiek pinigų, kokiu dažnumu ir kokio amžiaus vaikui duoti – vieno atsakymo į šiuos klausimus nėra, kiekviena šeima sprendžia individualiai. Tačiau vien pats sprendimas vaikams skirti kišenpinigių bei leisti jiems patiems priimti finansinius sprendimus, ką ir už kiek pirkti, yra labai sveikintinas. Tai augina vaikų finansinio raštingumo lygį bei supratimą apie pinigus“, – sako banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Kišenpinigių sumą sufleruoja vaiko amžius
Remiantis apklausos duomenimis, dauguma (70 proc.) tėvų savo atžaloms skiria iki 40 Eur/mėn., kas penktas – iki 80 Eur/mėn., likę 10 proc. duoda daugiau nei 80 Eur/mėn. kišenpinigių.
Skiriamoms sumoms didelę įtaką turi vaikų amžius: jauniausi, 7–10 m. amžiaus grupės, vaikai įprastai gauna iki 20 Eur/mėn., o 15–17 m. paaugliams dažniau skiriamos ir didesnės, 41–80 Eur/mėn. siekiančios sumos.
Pasak S. Strockytės-Varnės, Lietuvos gyventojų elgsena kišenpinigių klausimu yra racionali. „Natūralu, vaikui augant turėtų didėti ir kišenpinigių suma, kartu suteikiant galimybę jam pačiam priimti daugiau finansinių sprendimų. Jei pradinėse klasėse vaikai už kišenpinigius gali patys nusipirkti užkandžių ar žaislų, tai vyresnieji jau turėtų mokytis taupyti, kad galėtų įsigyti, pavyzdžiui, norimą telefoną, stilingą kuprinę ar kitą brangesnį pirkinį“, – pastebi asmeninių finansų ekspertė.
Kišenpinigių sumą nustatyti ji rekomenduoja vadovaujantis tokia taisykle: vieneri vaiko metai gali atitikti nuo 50 centų iki 1 euro per savaitę. Kitaip sakant, jei vaikui yra septyneri, jo kišenpinigiai galėtų siekti nuo 3,5 iki 7 eurų per savaitę, o 15-mečiam paaugliui būtų galima skirti nuo 7,5 iki 15 eurų per savaitę.
Vaikui būtina leisti klysti
Nors didžioji dalis vaikų disponuoja savo pinigais, kam ir kaip jie leidžiami, gerai žino tik kas antros šeimos tėvai, o 5 proc. kišenpinigius skiriančių tėvų visiškai nesidomi atžalų išlaidomis.
Vaikų finansais dažniau domisi, juos nuolat aptaria ir svarbesnius pirkinius žino jaunesnių, 7–10 metų amžiaus, vaikų tėvai (57 proc.), rečiau – vyresnių, 15–17 metų amžiaus, vaikų tėvai (44 proc.).
S. Strockytė-Varnė rekomenduoja finansiniams klausimams daugiau dėmesio skirti pirmaisiais metais, vaikui pradėjus duoti kišenpinigių. Tačiau svarbu atminti, kad tėvai yra tik patarėjai, o sprendimus vaikas turi priimti pats. Itin svarbu jam leisti klysti ir patirti savo klaidų pasekmes – tik taip jis supras, prie ko tai veda.
„Tėvams svarbiausia padėti nusistatyti taisykles, galbūt susitarti, ko tikrai vaikas negalės pirkti už kišenpinigius, pavyzdžiui, energinių gėrimų, loterijos bilietų ar kita, kas, jūsų nuomone, neatitinka šeimos vertybių ar gali pakenkti vaikui. Visa kita svarbu leisti, nes tai yra vaiko pinigai. Tėvai gali tik padėti, patarti. Idealu, jei turite galimybę bent kartą per mėnesį kartu su vaiku peržiūrėti jo patirtas išlaidas, aptarti, ką kitą mėnesį jis galėtų daryti kitaip, o mėnesiui praėjus – pasižiūrėti, kaip sekėsi“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Kai vaikas būna pasiruošęs, su juo galima pasikalbėti ne tik apie išlaidas, bet ir uždarbio, taupymo, aukojimo, dar vėliau – skolinimosi temomis.
