aA
„Neturėkite iliuzijų, kad turėdami laisvo laiko jūsų vaikai apguls namų bibliotekos lentynas“, – teigia mokytoja ekspertė Jurgita Blažienė. Su pradinukais per savo pamokas tyrinėdama gamtą ir aplinką, kurioje gyvename, mokytoja sako, kad vaikams knyga turi atnešti džiaugsmo, o ne tapti nekenčiama prievole. Ir kaip nutiks, priklauso tik nuo tėvų. „Išgyvename laiką, kai daugiau būname su šeima, taigi, galime formuoti naujus įpročius, tradicijas ir laiką kartu“, – neabejoja mokytoja.
Skaitymas vaikui
Skaitymas vaikui
© Shutterstock

Daugiau nei dvidešimtį metų mokykloje dirbanti ir seminaruose savo patirtimi besidalijanti mokytoja ekspertė Jurgita Blažienė įsitikinusi, kad knyga šiuo sudėtingu laiku yra nepaprastai svarbi, rašoma pranešime spaudai. „Greičiausiai mokytojai jau sudarė knygų, kurias būtų verta perskaityti, sąrašą, bet jei tokio neturite, būtinai paskirkite dienos skaitymo laiką“, – pataria mokytoja.

Jos patirtis gali šokiruoti: auga telefonų ir planšečių karta, kuriai skaitymas sukelia kančią. „Jei prieš dešimtmetį kovą pirmokai jau puikiai skaitydavo, tai šiandien jiems tai sekasi labai sunkiai. Knygos įdomios tikrai ne visiems, dauguma mieliau renkasi telefoną ir kompiuterį“, – sako mokytoja.

Ar įmanoma su tuo kovoti? Mokytoja neabejoja, kad dienos ritmas ir kūrybiškas skaitymas yra puiki išeitis. „Būtų gerai, jei tėvai suprastų, jog skaitymas iš vaikų atima nemažai jėgų, skaitydami jie nesijaučia taip, kaip jausdavomės mes, skaitę knygas po antklode ir pasišviesdami žibintuvėliu, kad tėvai nenuvarytų miegoti. Šiandien vaikus turime įkalbinėti, kad jie paskaitytų, bet knyga-bausmė nesuformuos įpročio skaityti“, – sako Jurgita Blažienė.

Mokytoja Jurgita Blažienė
Mokytoja Jurgita Blažienė
© Organizatorių nuotr.

Ji neabejoja, kad įprotį skaityti geriausiai formuoja bendras šeimos skaitymo laikas. Nes tik tėčio, mamos ar vyresniojo brolio bei sesės pavyzdys įkvepia. Tačiau vien skaityti vaikams neužtenka, jei žinios neįtvirtinamos, mokytoja teigia, tai, kas buvo perskaityta, gana greitai pamirštama.

„Antroje klasėje mes pradedame kalbėti apie lytiškumą ir aiškintis, iš kur atsiranda vaikai. Ne visi mokiniai apie tai būna girdėję. Pažintinės knygos, enciklopedijos nepaprastai naudingos, kai reikia išsiaiškinti savo kūno, aplinkos, gamtos ir pasaulio reikalus“, – sako mokytoja Jurgita Blažienė.

Papasakoti apie tai, kad vaikai randami ne kopūstų lauke, tėvai galėtų pamėginti drauge su leidyklos „Alma littera“ išleista lietuvių kilmės australų iliustratorės ir karikatūristės Fionos Katauskas knygele „Nuostabi tikrai istorija apie tai, kaip tu atsiradai“. Šią knygą iliustratorė parašė, neradusi tinkamo leidinio savo vaikams.

Mokytoja pataria, kokios knygos sudomins vaikus: nuo eksperimentų iki grožinės literatūros
© Organizatorių archyvas

Apie artėjančią paauglystę pakalbėti padėtų Lizzie Cox knygos „Berniukams: apie tai“ ir „Mergaitėms: apie tai“.

Pažintį su žmogaus kūnu galima būtų pradėti nuo praėjusiais metais išleistos, labai įdomiai iliustruotos knygos „Žmogaus kūnas“. „Apie tai, kaip veikia organai ir kaulai, ne tik įdomu sužinoti, vėliau žinias galima pritaikyti sugalvojus įdomiausių žaidimų. Pradėkite nuo paprasčiausių – atspėk, kas kur yra, ir baikite žaidimais gamtoje, per kuriuos su vaikais galite išsiaiškinti, kaip darniai veikia žmogaus organų sistemos, kodėl kojos ir rankos reikalingos norint įkopti į medį arba ką reiškia savisaugos instinktas“, – siūlo mokytoja ir priduria, kad bet koks interaktyvus judesys stiprina žinias.

Vaikštinėjant lauke su knyga galima išsiaiškinti daug dalykų ir atsakyti į nuolat mažiesiems kylantį klausimą – kodėl? Jei pritrūktų fantazijos, įkvėpimo galima pasisemti iliustruotoje enciklopedijoje „Kodėl? Pirmoji didžioji knyga“. Užduotys kiekvieno skyriaus pabaigoje vaikams leidžia pasitikrinti, ko išmoko.

Mokytoja pataria, kokios knygos sudomins vaikus: nuo eksperimentų iki grožinės literatūros
© Organizatorių archyvas

Pradinukus du dešimtmečius mokanti Jurgita Blažienė įsitikinusi, kad savarankiškam mokymuisi itin tinka galvosūkių ir loginių uždavinių knygos. „Išlavinta logika vaikams padeda realizuoti žinias ir tai, ko išmoko, pritaikyti praktikoje. Loginiai žaidimai ir galvosūkiai ugdo gebėjimus spręsti gyvenimo situacijas, rinktis strategiją ir skirtingus kelius, kuriais vaikai pasiekia tikslą. Smalsiesiems ir žinių siekiantiesiems mokytoja siūlo iš anglų kalbos verstą proto mankštos knygą „Galvosūkiai 9–11 metų vaikams“.

Su savo mokiniais daug laiko gamtoje praleidžianti mokytoja teigia, kad kiekvienas pasivaikščiojimas gali tapti vertinga pamoka. „Skaičiuokite medžius, žaiskite seklius, sugalvokite apdovanojimų už tai, kad vaikai atpažins augalus, ypač – medžius. Paklauskite, ar jie žino, kas yra beržas, klevas arba kuo pušis skiriasi nuo eglės“, – siūlo ji ir sako, kad vaikai tokias pamokas labai gerai įsimena.

Turiningai vaikščioti po gamtą su vaikais padėti gali puikus vadovas „Pažink gamtą“. Jis moko pažinti paukščius, medžius ir laukines gėles. „Labai gražiai apie gamtą rašo Selemonas Paltanavičius, – sako mokytoja. – Ruošdamasi pamokoms apie gamtą, jo knygose ieškau įkvėpimo ir informacijos.“

Mokytoja pataria, kokios knygos sudomins vaikus: nuo eksperimentų iki grožinės literatūros
© Organizatorių archyvas

Selemono Paltanavičiaus knygelės „Kas ir kodėl gamtoje?“, „Gandriuko metai“, „Voveriuko metai“ vaikams aiškiai, smagiai ir labai vizualiai pasakoja apie tai, kas vyksta gyvojoje Lietuvos gamtoje.

Dar viena erdvė pasireikšti tėvų ir vaikų fantazijai – eksperimentai. Nuo pačių paprasčiausių, kurie aprašyti knygoje „Čia tai bent! Smagūs eksperimentai“, iki „50 dalykų, kuriuos turėtumei išbandyti iki 13“ ar dr. Renatos Česiūnienės ir Lauryno Česiūno parašytos „Mėgintuvėlio eksperimentų ir atradimų knygos“.

„Vaikai eksperimentus nepaprastai mėgsta, jie – fantastiška proga pasireikšti tėčių ir mamų fantazijai, – sako mokytoja Jurgita Blažienė. – Eksperimentai gali vykti bet kur – miške, kieme, virtuvėje ar prie darbo stalo. Eksperimentu gali tapti ir pats paprasčiausias, kasdienis veiksmas, pavyzdžiui, pervilkti savo lovos patalynę, įkalti vinį ar pažiūrėti, kas nutinka, kai į sodą įlašinama acto. Patikėkit, jūsų vaikai tai įvertins, nes daugelis jų dar nėra bandę nei siūti, nei kalti.“

Virtuvė, anot mokytojos, yra tikras eksperimentų laukas. Taip pat ir puiki galimybė skaityti bei skaičiuoti. Vaikams tikrai patiks, jei jų paprašysite receptą perskaityti garsiai, pasverti produktus, pamatuoti vandens temperatūrą ar surašyti ant popieriaus kitos dienos meniu. „Rodos, paprasti dalykai, bet vaikai šitaip įtraukiami į ugdymo procesą“, – teigia pedagogė.

Mokytoja pataria, kokios knygos sudomins vaikus: nuo eksperimentų iki grožinės literatūros
© Organizatorių archyvas

Kaip veikia automobilis? Kaip užverda arbatinukas? Kaip skrenda lėktuvas? Vaikai turi galybę klausimų, į kuriuos suaugusiesiems ne visada paprasta atsakyti. „Kaip veikia daiktai“ – atsakymų ir žaidimų knyga, kurioje drauge su vaikais smagu įsibrauti į daiktų vidų.

Pirmosios grožinės knygos, kurias tėvai galėtų pasiūlyti savo vaikams iš namų bibliotekos, galėtų būti lietuvių autorių rašytos. Mokytojai atrodo, kad vaikams dabar būtų itin pravartu lietuviškuose kūriniuose ieškoti naujų, vaizdingų mūsų kalbos žodžių. Kad ir Linos Žutautės knygoje „Kniūkiai arba Dingusių kojinių paslaptis“ ar rašytojos Renatos Šerelytės knygoje „Krakatukai požemiuose“.

Ar tėvai vaikus už skaitymą turėtų skatinti? Mokytoja sutinka, kad skatinimo sistemą verta sugalvoti, tačiau ji neturėtų būti įdomesnė už patį skaitymą. „Nemanau, kad kompiuteriniai žaidimai – geras skatinimo būdas. Didžiausia dovana vaikams yra laikas, kurį tėvai praleidžia su jais. Taip jau nutiko, kad daugybė tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį yra pametę. Šiandien laiko turime labai daug, apsiginkluokime kantrybe ir neribokime savo fantazijos“, – siūlo mokytoja ekspertė Jurgita Blažienė.

Leidyklos „Alma littera“ atliktas vartotojų tyrimas teikia vilčių, kad situacija keičiasi. „Dėmesys vaikų literatūrai auga kiekvienais metais, skaitančių tėvų ir vaikų daugėja, – teigia leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. – Tyrimas parodė, kad vaikams skaito trys ketvirtadaliai apklaustų tėvų. Beveik pusė jų (47 proc.) tai daro bent kelis kartus per savaitę.“

www.DELFI.lt

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Lietuviškos vaikiškos dainelės vienoje vietoje: praskaidrins mažylių nuotaiką

Ko jau ko, bet dainų niekada nebus per daug. Mažiesiems, kurie užsisuko rutinoje tarp keturių...

Parengė rekomendacijas, kaip išvengti tinklų „lūžimo“, prasidėjus nuotoliniam mokymui (19)

Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais parengė...

Keturių vaikų tėtis Petras Masiulis pateikė 6 patarimus, kad vaikų nuotolinis mokymasis vyktų sklandžiai (3)

Karantinas šalyje tęsis mažiausiai iki balandžio vidurio, tačiau gyvenimas nestoja. Biurus...

Nuo pirmadienio Lietuvoje prasideda nuotolinis ugdymas: ministerija parengė patarimus, ką būtina žinoti tėvams (67)

Nuo kovo 30 d., pasibaigus mokinių atostogoms, darželiuose, mokyklose vyks ugdymas nuotoliniu...

Mokytoja pataria, kokios knygos sudomins vaikus: nuo eksperimentų iki grožinės literatūros

„Neturėkite iliuzijų, kad turėdami laisvo laiko jūsų vaikai apguls namų bibliotekos...

Top naujienos

Lukašenka atkirto Nausėdai: tegu užsiima savo virusu (423)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies patirtis...

Įspėjo dirbančiuosius: atlyginimai už kovą gali vėluoti (15)

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sako, kad dėl to, jog...

Mirčių nuo koronaviruso – jau 9 (301)

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius - 9, iš jų 6 iš Ukmergės. Visi mirusieji ukmergiškiai...

Policija pradėjo tyrimą dėl COVID-19 sergančios moters: rado lauke vedžiojančią šunį (202)

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl...

Skvernelis: tiems, kuriems prašymai ir raginimai nė motais, turėtų padėti baudos (87)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po ketvirtadienį Vyriausybėje įvykusio COVID – 19...

Investuotojas Variakojis siūlo planą Lietuvai: mažinti PVM, pamiršti biurokratiją ir gyventojams išdalyti vienkartines išmokas (15)

„Naikinkime visas biurokratines užkardas ir, tebūnie, su rizika verslui ir žmonėms dalinkime...

Profesorė nesutinka su kritika nuotoliniam mokymui: pasistenkime suprasti mokytojus

Šią savaitę prasidėjęs nuotolinis ugdymas mokyklose įnešė nemažai sumaišties – mokyklai...

Rumunijos COVID-19 istorija – viena skaudžiausių visame ES rytų flange: kas čia nutiko? (3)

Rumunijoje sparčiai auga koronaviruso aukų skaičius, o tokią situaciją lėmė masinis šalies...

Ieškoma būdų, kaip Lietuvai įsisavinti ECB kuriamus 750 mlrd. eurų (95)

Sprendžiant valstybei strategiškai svarbių įmonių finansines problemas, reikia įsteigti...

Aštri situacija uostamiestyje: karščiavimo kliniką nori palikti tik miesto problema, o KUL prasidėjo patikros (57)

Klaipėdos miesto savivaldybė dėl Karščiavimo klinikos steigimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos...

|Maža didelių žinių kaina