Šiemet, kaip ir kasmet, abiturientų nuomonė dėl dalyvavimo mokyklos užbaigimo šventėje – išsiskyrė. Vieni džiaugiasi, planuoja ir nekantrauja, o kiti – nežada dalyvauti, nes nemato tam prasmės, o kartais – net junta kartėlį.
Abiturientų nuomonė
Šiemet mokyklą baigiantis Rapolas Pranciškus išleistuvėse nusprendė nedalyvauti. „Mes visi esame verčiami galvoti viena kryptimi: mokykis 12 metų vidurinėje, vėliau įstok, įgyk profesiją ir dirbk kitiems – visa tai ne man, nes mokykla man nesuteikė didelės vertės gyvenime.
Daugelį dalykų išmokau pats: ieškodamas man naudingos informacijos internete, bendraudamas su įvairiais sėkmingais ir daug pasiekusiais žmonėmis. Manau, kad daugelis jaunų žmonių turėtų apsvarstyti savo galimybes mąstant keliomis kryptimis. Taigi, to nepalaikau bei 12 klasės išleistuvių nelaikau švente ir neketinu joje dalyvauti“, – kalba jis.
Vaikinas sako, kad teko išgirsti paraginimų dalyvauti, argumentuojant, kad tai – svarbus gyvenimo įvykis. „Tačiau, kaip ir minėjau, man mokykla nesudarė puikios atmosferos mokytis. Manau, kad mokiniai praranda savo brangų laiką, mokydamiesi jau pasenusią informaciją, kurios tikriausiai niekada nepritaikys savo gyvenime“, – skeptiškai buvo nusiteikęs abiturientas.
„Man ši šventė nieko nereiškia, net negalėčiau jos pavadinti švente, nes viskas gyvenime prasideda ir baigiasi. Tačiau šis gyvenimo etapas, beveik visi 12 metų, manau, kad bus pabaigos pradžia į naują gyvenimą, kai galėsiu laisvai, nevaržomas taisyklių, blogų pažymių, toliau mokytis iš geriausių, sėkmingų ir tai, ko noriu, o ne kalti informaciją iš (dažniausiai pasitaikančių) nemotyvuotų mokytojų mokykloje“, – rėžė R. Pranciškus.
***
„Norisi taip oficialiau pabaigti šį etapą ir išleistuvių šventė man svarbi, nes jau galutinai baigiau mokyklą“, – sako išleistuvėse dalyvauti pasirinkusi Ieva. Tiesa, ji sako apsvarsčiusi ir galimybę nedalyvauti. „Ypač, kai paskelbė, kad nuo šių metų diplomai bus elektroniniai. Nors jie ir nėra labai svarbūs, vis tiek norisi jį gauti į rankas“, – dalijosi abiturientė.
Dvyliktokė papasakojo, kad po oficialios šventės dalis mokinių yra išsinuomoję partybusą, o po to laukia fotosesija. Tada – restoranas. Dalis mokinių išleistuves pratęs Turkijoje – pastarosios pramogos kaina – 625 eurų žmogui. O tie, kas norės dalyvauti visose organizuojamose pramogose, turės susimokėti tarp 700–800 eurų.
Vis dėlto, kaip sako pati mergina, abiturientams nėra svarbi nei prabanga, nei ypatingumas. „Mums puikiai tinka ir paprastesnės šventės. Dažniausiai yra taip, kad jei nuomojama sodyba, tai patys mokiniai už ją ir moka. Tada natūraliai norisi paprastumo ir mažesnių išlaidų. Vis dėlto, niekas neatsisako prabangesnių švenčių, jei, pavyzdžiui, tėvai finansiškai padeda.“
***
Urtė, kuri mokyklos išleistuvių šventėje nedalyvaus, sako taip pasirinkusi dėl savo bendraklasių: „Nesutariu su daugeliu bendraklasių, nes mano pažiūros skiriasi nuo daugelio kitų. Taip pat tai nulemia ir pati mokykla, mokyklos sistema.
Nusprendžiau, kad yra geresnių būdų tą didelę sumą išleisti, negu leisti laiką su mokyklos vadovybe jų vakarėlyje. Mokyklos vadovybė yra nesąžininga ir negina mokinių, kurie turi kitokias vertybes nei jie. O mano tėvai labai mane palaiko“, – dalijosi mergina.
Ji sako, kad teko išgirsti raginimų dalyvauti. „Deja, tai buvo ne šeima, o bendraklasiai, kurie piktybiškai ragino ir vertė dalyvauti. Nedalyvaudama aš sugadinu klasės reputaciją ir parodau, kad būta problemų“, – atviravo Urtė.
„Taip, tokia šventė kartą gyvenime, tačiau savo sprendimo nė trupučio nesigailiu. Mano nuomone, išleistuvės turi būti švenčiamos su artimais draugais, kurie tave palaikė ir buvo šalia visus mokslo metus, ir, aišku, su tėvais.
Manau, daug abiturientų verčia save švęsti su bendraklasiais, nors absoliučiai nesijaučia klasės dalimi. Taigi, ne, širdyje tikrai nesukirba, kad o gal reiktų. Tiesą sakant, manau, kad netgi džiaugsiuosi tokiu savo sprendimu: sutaupysiu pinigų ir niekas nesugadins nuotaikos.
***
Psichoterapeutė: jei mokyklos aplinka nebuvo įkvepianti, jauki, geranoriška, ar tikrai keista, kad ir išleistuvių nesinori?
Apie išleistuvių svarbą ir psichologinį dalyvavimo ar nedalyvavimo aspektą pasikalbėti sutiko gydytoja psichoterapeutė Rasa Audickienė. Ši specialistė ne vienerius metus dirba su vaikais bei suaugusiais ir sako, kad svarbiausia čia – nepiršti kitiems savo nuomonės.
– Kaip manote, ar skirtingi moksleivių santykiai su mokyklos išleistuvėmis – normalu? Ar prasminga jais stebėtis?
– Visiškai normalu turėti savo nuomonę, kad ir nesutampa ji su daugumos. Kiekvienas mes turime skirtingas šeimas, skirtingus bendraklasius ir mokytojus. Nuomonės ir išsiskiria dėl išgyventų skirtingų patirčių.
Mano akimis, tolerancijos mūsų visuomenėje tikrai trūksta, ir vis norisi įbrukti savo nuomonę. Ypač tai jaunesniems suaugusiems nori padaryti vyresnieji suaugę. „Juk aš vyresnis, išmintingesnis“ ir pan.
Suvokimas, kad nuomonių gali būti įvairių, ir kad tai – tik skirtingos situacijos interpretacijos, padeda nebekontroliuoti. Ir nebelieka noro visiems įrodinėti, kad aš esu teisus. Visi turime teisę į savo individualią nuomonę ir turime gerbti vieni kitus.
– Jei abiturientas sako, kad nenori dalyvauti išleistuvėse – ar prasminga žmogų įkalbinėti, sakyti, kad tokia proga – tik kartą gyvenime?
– Tikrai nereikia brukti savo nuomonės. O kokia to prasmė? Kad dalyvautų šventėje su mintimis, jog nepasikliovė savo nuomone? Ar iš tiesų kiti žino geriau? Tikrai ne.
Tėvai padeda vaikams užaugti, o ne augina. Jei visuomet priimsime kitų nuomonę, ar tai suteiks laimę? Bet kažkodėl tėvai ar kiti vyresni artimieji vis nori įbrukti savąją.
Gyvenimas kupinas progų. Pirmų ir paskutinių kartų – begalybė. Ir jaunimas pats gali apsispręsti, kada nori tai paminėti švente, o kada ne.
– Ar nėra taip, kad dažnai ilgus metus ignoruojame mokinių problemas, o po to stebimės – kaip čia jie nenori dalyvauti šventėje?
– Lietuvos mokyklose buvo, yra ir liks daug problemų. Jei mokyklos aplinka nebuvo įkvepianti, jauki, geranoriška, ar tikrai keista, kad ir išleistuvių nesinori? Galbūt bendraklasiai šaipėsi ir smurtavo visus tuos 12 metų. Tikrai norėtumėte rateliu šokti su šiais asmenimis? Tiek skausmo ir pažeminimų.
O galbūt mokykla buvo saugi, kaip antrieji namai, gal net saugesnė. Gal ryšys su kai kuriais bendraklasiais ar mokytojais nepakartojamas ir šiltas. Tai žinoma, kad norėsis paminėti išleistuves būtent su šiais žmonėmis, kurie visus metus buvo šalia. Ne paslaptis, kad geranoriškas mokytojas tampa saugumo objektu ir padeda vaikams iškęsti sunkius mokyklos metus.
Taigi, pasikartosiu, gerbkime vieni kitų nuomonę. Mes nežinome, kas vyko toje klasėje ir koks santykis jaunuolio su savimi, bendraklasiais ir bendrai mokykla.
– Išleistuvėse dažnai susiduriama su skirtingomis finansinėmis galimybėmis. Kaip jaunam žmogui nesijausti prastesniam, jei jis, jo tėvai, šventės sau paprasčiausiai negali leisti?
– Mes visi esame vertingi vienodai. Tai visiškai nepriklauso nuo uždirbamos sumos. Kad šeima negali sau leisti 800 eurų išleistuvėms, nereiškia, kad jie prastesni, mažiau vertingi.
Jaunam žmogui patarčiau pažvelgti į save ir paklausti savęs: kokios tikrosios vertybės mano gyvenime? Ar tikrai mano vertė priklauso nuo išleistuvių suknelės ar dalyvavimo šventėje?
Gyvenime dar bus ne vienas atvejis, kai jaunas žmogus kažko negalės sau leisti. Ir tai yra visiškai normalu.
Bet į tai galima pažvelgti kaip į galimybę gyvenime padaryti pokyčius. Į mokyklos baigimą galima žiūrėti kaip į galimybę ateityje turėti daugiau. Į nesėkmę ir nelaimę mes galime žvelgti kaip į galimybę keisti, kad gyvenimas taptų lengvesnis ir paprastesnis.
– Išleistuvių šventėms dažniausiai užkeliami didžiuliai lūkesčiai. Būtent tokie pasakymai – kad tai tik kartą gyvenime, kad tai ypatinga diena, kad svarbiausia diena, juos ir sukelia. Taip tikriausiai labai lengva perdegti ir nusivilti? Ar prasminga būtų žiūrėti į šią dieną kiek paprasčiau?
– Kaip ir minėjau, kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš esu nusivylusi savo mokyklos išleistuvėmis, tai universiteto baigime net nebuvau. Kodėl? Nes man tai nebuvo kažkas tokio svarbaus. Supratau, kad tai nėra tikslo pabaiga, o tik kelionės pradžia. Tada kitas diplomas ir dar vienas, dar sertifikatai ir dabar vėl turiu planų toliau stoti ir mokytis. Ir tikrai nesigailiu šio sprendimo.
Gali būti, kad išleistuvės bus minimos kaip naujos pradžios simbolis, etapo užbaigimas. Ir tai tikrai gražu.
Svarbiausia, kiek tai atspindi mūsų vertybes, o kiek tai noras pasirodyti su gražia suknele, apsvaigti ar gauti dar daugiau dėmesio, siekti pripažinimo.
Linkiu kiekvienam jaunuoliui atsakyti sau: o ko man tikrai reikia? Jei tai išleistuvės, tai palinkėčiau kuo įsimintinesnės ir gražesnės šventės. O jei tai vakarienė su šeima ir draugais – gražaus ir ramaus vakaro.
– Kaip manote, kam žmogui apskritai reikalingos šventės?
– Su šypsena atsakysiu – tikriausiai kasdienybė tokia niūri ir pilka, kad žmonės sugalvojo šventes. Kai kam ir savaitgalis šventė, kitam būtina paminėti gimtadienius. Ir kaip baisu, jei kas nepasveikino, nes juk negerbia, kaip drįso pamiršti, manęs nemyli ir pan. – interpretacijų šūsnis. Kitam šventė tik laiko gaišimas ir pinigų švaistymas.
Žmonės turi labai daug simbolių, prietarų, įvairiausių įsitikinimų. Jie gyvenimui suteikia spalvingumo. Praeityje vyravo daug ritualų, kurie „nulemdavo“ derliaus gausą ar vaikų skaičių šeimoje. Šventės yra galimybė susiburti, pabendrauti, pasidalinti mintimis ir nuomonėmis. Tai priklausymo grupei, priėmimo, saugumo poreikio patenkinimas.
Gražių išleistuvių ir ramių „neišleistuvinių“ vakarų.
