Šiandien svarbiausia – planavimas ir struktūra
Kaip įsitikinęs D. Kubilius, siekiant užtikrinti sklandų ir visavertį nuotolinio ugdymo procesą šiandien svarbiausia yra planavimas, aiški ir efektyvi komunikacija, mokymo proceso ir turinio struktūravimas, rašoma pranešime spaudai. Be to, pašnekovo teigimu, reikia nepamiršti, kad nuotolinis mokymasis nelygu savarankiškam mokymuisi, todėl labai svarbu atrasti būdus, kurie užtikrintų, kad net ir dirbdami namuose moksleiviai galėtų gauti visą reikiamą pagalbą, grįžtamąjį ryšį ir paramą.
„Būtina atkreipti dėmesį ir į tinkamą vaikų laiko prie ekrano ir kitų veiklų paskirstymą. Dėl to savo ugdymo procese stengiamės įtraukti ir veiklas lauke – pavyzdžiui, moksleiviai per pasaulio pažinimo pamoką miške ar parke ieško būdų, kaip nustatyti pasaulio kryptį. Taip pat retsykiais per dailės pamokas objektų piešimui ieškoma lauke. Siekiant didesnio vaikų fizinio aktyvumo kūno kultūros pamokos taip pat skaidomos į trumpesnes, tačiau dažnesnes. Dažnai mokytojai paprašo tam tikras veiklas atlikti lauke po pamokų ar savaitgalį bei atsiųsti nuotrauką“, – pasakoja jis.
Anot specialisto, organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu taip pat labai svarbu išlaikyti balansą tarp trijų mokymo dalių – tiesioginių pamokų, kai mokytojai visai klasei dėsto tam tikrus dalykus, konsultacinių pamokų, kuomet moksleiviai vienu metu dirba savarankiškai, tačiau bet kada gali konsultuotis su mokytoju, užduoti klausimus, ir savarankiško darbo, kai vaikai gauna tam tikras užduotis ir atlikę sutartu laiku įkelia jas į sistemą. Anot pašnekovo, derinant šiuos būdus vaikai geriausiai įsisavina dėstomus dalykus.
Šiuo atveju įžvelgiamas ir dar vienas teigiamas nuotolinio mokymo nulemtas pokytis, galintis turėti reikšmingos įtakos ugdymo procese – padidėjęs tėvų įsitraukimas. Vaikams nuotoliniu būdu mokantis namuose, tėveliams nėra kitos išeities, kaip patiems labiau domėtis, kuo užsiėmę jų vaikai, kaip jiems sekasi, kokių problemų galbūt kyla. Tiesa, D. Kubilius pažymi, kad mokytojų vaidmens tėvams namuose dėl to imtis nereikia – jie paprasčiausiai turi daugiau galimybių žinoti, kuo gyvena jų vaikai ir mokykla, lengviau gauti informaciją iš mokytojų.
Dėmesys vaikų savijautai
Viešosios įstaigos „Vaikų linija“ psichologė ir savanorių mokytoja dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė pažymi, kad daugeliu atvejų nuotolinis ugdymas sumažina vaikų galimybes patenkinti savo socialinius poreikius, palaikyti santykius tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais už šeimos rato. Tai turi neigiamos įtakos emocinei vaikų savijautai.
„Pastebima, kad nuotolinio mokymosi metu vaikams sunkiau laikytis įprastos dienotvarkės, o ypač sutrinka pertraukų, fizinės veiklos, neformalių veiklų ritmas. Vaikams daug laiko mokantis ir laisvalaikio metu leidžiant prie ekranų, prastėja jų miego kokybė, didėja bendras dirglumas, atsiranda somatinių nusiskundimų. Dėl to tėvams būtina stebėti vaiko dienotvarkę ir savijautą – labai svarbu, kad vaikai turėtų tinkamą darbo ir poilsio režimą, pakankamai kokybiško miego, kasdien būtų lauke, laisvalaikį leistų ne tik prie ekrano“, – sako dr. J. S. Jasiulionė.
Tuo metu mokytojams ruošiant mokymo turinį, svarbu subalansuoti prie kompiuterio ir be jo pagalbos atliekamų užduočių kiekį. Dr. J. S. Jasiulionė priduria, kad vaikams taip pat labai svarbus tinkamas, savalaikis grįžtamasis ryšys bei asmeninis kontaktas su mokytoju. „Mokytojams rekomenduojama ne tik formaliai įvertinti vaiko atliekamas užduotis, bet ieškoti galimybių kiekvienam moksleiviui individualiai suteikti grįžtamąjį ryšį, turėti individualius pokalbius su moksleiviais. Jie padeda geriau suprasti, kaip vaikas jaučiasi, kokių sunkumų jam kyla. Į tai atsižvelgiant, turėtų būti organizuojamas ir tolimesnis ugdymo procesas“, – sako dr. J. S. Jasiulionė.
Savo ruožtu D. Kubilius priduria, jog ugdymui persikėlus į nuotolinę erdvę, ypatingai svarbu aiškiai padėti suprasti dienos darbus. Žinodami dienos planus ir tikslus, vaikai mokosi planuoti laiką. Be to, tik betarpiškai bendraujant, pakalbinant vaiką individualiai galima žinoti vaiko savijautą, su kokiais iššūkiais jis susiduria. Tai gali padėti padaryti kiekvieną rytą organizuojamas „Ryto ratas“, kurio metu mokytojai ir mokiniai bendrauja apie tai, kaip jaučiasi, aptaria, kas tą dieną laukia. O surinkus informaciją galima suteikti reikiamą pagalbą, įtraukti tėvus ar Vaiko gerovės komandą.
„Atitinkamai dienos pabaigoje Karalienės Mortos pradinėje mokykloje skiriame laiko refleksijai, kuomet, priklausomai nuo vaikų amžiaus, aptariama diena, kalbamasi, piešiama, rašoma. Esant poreikiui, numatomas laikas ir individualiam mokytojų ir moksleivių bendravimui. Nuolat domimasi mokinių savijauta, stebima, kaip jie dalyvauja pamokose, jei reikia įsitraukia ir mokyklos psichologas“, – pasakoja D. Kubilius.
Įgytus technologinius įgūdžius verta išnaudoti
Tačiau būtinybės ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu sukelti iššūkiai suteikia ir naujų galimybių, o kai kurie nuotolinio mokymo aspektai liks svarbūs ir pandemijai pasibaigus. Pasak D. Kubiliaus, visų pirma, tai pasakytina apie technologijų vaidmenį.
„Nuotolinis mokymasis lėmė būtinybę mokykloms, moksleiviams ir tėveliams per labai trumpą laiką išmokti efektyviai naudotis technologijomis. Pandemija privertė visus ugdymo proceso dalyvius šioje srityje labiau susiimti ir patobulinti savo IT įgūdžius. Kalbant apie moksleivius – jiems teko anksčiau įgyti IT raštingumo pradmenis. Šiandien jau priešmokyklinio amžiaus vaikai geba atlikti vaizdo skambučius, nutildyti mikrofoną, pakelti virtualią ranką, atlikti užduotis tam tikrose programose“, – sako D. Kubilius.
Švietimo eksperto teigimu, šių įgūdžių svarbu nepamiršti ir pandemijai pasibaigus, o naudingus technologinius sprendimus integruoti į mokymo veiklas ir vaikams sugrįžus į mokyklas. D. Kubilius pažymi, kad per pandemiją švietime pradėtos naudoti technologijos išties suteikia daugiau lankstumo, leidžia efektyviau komunikuoti, gali padėti sužaidybinti mokymosi procesą, o jo turinį padaryti patrauklesnį ir suprantamesnį moksleiviams.
Negana to, pastebima, kad per pirmąjį karantiną virtualūs užsiėmimai ir bendravimas su mokytojais suteikė daugiau pasitikėjimo intravertams vaikams, kurie į klases grįžo drąsesni, atviresni. Anot D. Kubiliaus tai rodo, kad nuotolinės pamokos kai kuriems moksleiviams gali būti išties naudingos, todėl net ir pandemijai pasibaigus dalis užsiėmimų galėtų vykti nuotoliniu būdu arba taip galėtų būti įgyvendinami tam tikri projektai – pavyzdžiui organizuojamos specialios pamokos su kviestiniais svečiais iš užsienio.
„Mums pavyko suderinti nuotolinio ir gyvo mokymo privalumus, vieną būdą papildėme kitu – tai išties naudinga bei leidžia tiek užtikrinti moksleivių bendravimo, socialinius bei emocinius poreikius, tiek naudotis nuotolinio mokymo privalumais. Pavyzdžiui, technologijų pagalba galima suteikti greitesnį grįžtamąjį ryšį vaikams ir tėvams, lengviau organizuoti susitikimus ir įvairių reikalų aptarimus, užtikrinti efektyvesnį vaikų darbą namuose, o į virtualias pamokas pakviesti svečius ar lektorius, kuriems kitu atveju būtu sunku atvykti į gyvus susitikimus. Tokias praktikas savo mokykloje jau taikome ir šiuo metu“, – sako D. Kubilius.
