„Konsultuojame šeimas ir paaiškiname, kuo netinkamas visa leidžiančios tėvystės modelis, atkreipiame dėmesį į saugumo ir tvirto ryšio svarbą šeimoje. Kur kas rečiau, bet susiduriame ir su hiperglobos apraiškomis“, – dalijasi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos socialinės srities specialistė Gitana Salickienė.

Nuvertina vaiko gebėjimus, kai padaro už jį

Specialistė pabrėžia, kad problemos šeimoje kyla ne vien dėl neatsakingo suaugusiųjų elgesio arba priklausomybių. Kai trūksta tėvystės įgūdžių, dažnai pasirenkami ne patys tinkamiausi auklėjimo stiliai, o ryšys su augančiu vaiku išvirsta į nesutarimus, ypač tai aštrėja prasidėjus paaugliškam maištui, rašoma pranešime spaudai.

„Hiperglobą išduoda itin įkyrus tėvų dėmesys, nuolatinė kontrolė, pastangos visais įmanomais būdais savo vaiką apsaugoti nuo galimų ir menamų pavojų ar nesėkmių. Darbai, įsipareigojimai prisiimami už vaiką, nors jis pats ir norėtų, ir gebėtų susitvarkyti savarankiškai. Toks tėvų elgesys vaikui kenkia“, – pabrėžia specialistė.

G. Salickienė kaip pavyzdį pateikia situaciją, kai penkiametę dukrą mama aprengė ir užrišo batukus, nors mergaitė pati norėjo ir jau mokėjo tai padaryti. „Mama tuokart sakė dukrai: na, aš greičiau tave aprengiu, nei tu pati, taip?“, – vaiko gebėjimų nuvertinimo epizodą prisimena specialistė.

Mamai reikėjo priminti apie neigiamas tokio bendravimo pasekmes. Specialistė atkreipia dėmesį, kad net iš didelės meilės galime elgtis neteisingai, tad verta plėsti akiratį, domėtis vaiko raidos etapais, pozityviu auklėjimu. Galima rasti įvairios literatūros, yra vedami specializuoti mokymai.

Savarankiškumas ateina palaipsniui

Kai tėveliai, norėdami padėti, atlieka darbus, priima sprendimus, prisiima atsakomybę už vaiką, šis neturi galimybės pats išmokti įveikti iškilusius sunkumus. Vaikai ilgainiui pripranta, kad viskas bus padaryta už juos ir to laukia.

„Savarankiškumas yra vaiko raidos pagrindas, leidžiantis palaipsniui praeiti visus etapus ir tapti suaugusiu. Hiperglobos auklėjimo stilius yra pavojingas, kadangi vaikui trukdoma tapti brandžia asmenybe, jis, tarsi, lieka tėvų sukurtame burbule“, – pastebi pašnekovė.

Ji prisimena vaikų auklėjimo sunkumų patiriančiai šeimai vestą konsultaciją, kurios metu per valandą laiko mama vaikus perrengė bent šešis kartus, nes jiems valgant, netyčia užtiško lašelis sriubos ar padažo.

„Norisi prisiminti liaudies išmintį: purvinas vaikas – laimingas vaikas, – juokauja specialistė. – Tėvams reikėjo pagalbos suvokti, kad toks įkyrus dėmesys mažų mažiausiai trukdo pavalgyti“.

G. Salickienė pabrėžia, kad spaudimas paprastus kasdienius veiksmus atlikti tobulai arba pagal kito asmens sukurtus standartus – sukelia įtampa, stresą. Vaikas turi pats sukaupti patirtį: „išsiterlioti valgydamas, tam kad vėliau tinkamai laikytų šaukštą; šimtą kartų griūti ir užsigauti, kad suprastų jog gali surasti atramą; būti atstumtas draugų, kad išmoktų bendrauti ir t.t.“

Norus išpildo, jų dar neišreiškus

Dar vienas hiperglobos požymis – tėvų skubėjimas tenkinti vaiko poreikius, šiam dar nespėjus jų tinkamai įvardyti ir pagrįsti. „Įsivaizduokime, kad vaikas pravirko: jūs siūlote atsigerti – nenori, tada užkąsti, bet ir toliau verkia, tiesiate žaisliuką, o verksmas nesiliauja. Kaip elgiatės toliau? Tereikia apkabinti ir pabūti kartu, – paprastu patarimu dalijasi pašnekovė. – Mažam žmogučiui pasaulis gali atrodyti pilnas pavojų. Nurimęs, jis savarankiškai tęs savo veiklas“.

Vaikai, kuriuos tėvai auklėjo remdamiesi hiperglobos principais, laikui bėgant užauga infantilūs, nepasitiki savo jėgomis, lieka uždaros asmenybės. Jiems būna sunku savarankiškai priimti sprendimus, būti tvirtai apsisprendusiems. Taigi, auginant savo atžalas, reikia atrasti vidurį tarp visiškos laisvės ir griežtų suvaržymų, šeimoje kurti ir auginti stiprų emocinį ryšį. Tai įpareigoja skirti daugiau pastangų, nuoširdaus dėmesio, tačiau tik tokiame santykyje vaikas jausis suprastas ir mylimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)