Vaikai nepasikeitė. Pasikeitė mūsų lūkesčiai

Naujai kartai užaugti prireikia apie 20 metų. Mums pakako vos vienos kartos, kad vaikai pradėtų vis anksčiau mokytis ir mokykloje praleistų kur kas daugiau laiko. Tėvai bei ugdymo institucijos stresuoja, kaip vaikams seksis pritapti greitai progresuojančiame pasaulyje, tad turime situaciją, jog iš penkiamečio jau tikimės gebėjimų skaityti, o juos ugdyti pradedame nuo trejų.

Pavyzdžiui, 1998 m. tik 31 proc. mokytojų JAV turėjo lūkestį, jog vaikai išmoks skaityti dar darželyje. 2010 m. tokį lūkestį turėjo jau 80 proc. pedagogų. Vaikai ir jų pamatiniai poreikiai nepasikeitė. Pasikeitė mūsų lūkesčiai. Tad pradėkime nuo pradžių ir grįžkime prie vaiko poreikių darželyje.

Darželis skirtas vaizduotei ir prasmės ieškojimui

Psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė

Skamba visiškai ne akademiškai, bet vaizduotės įgūdis turi labai svarią įtaką tolimesniam vaiko gebėjimui mokytis. Dar 2006 m. tyrimais buvo įrodyta, kad vaizduotės lavinimas yra bene veiksmingiausia priemonė padedanti psichologiškai pasiruošti mokyklai. Rezultatai atskleidė, kad kuo lakesnė ikimokyklinuko vaizduotė, tuo lengviau jam įsitraukti į mokymosi veiklas bei suprasti informaciją mokykloje.

Taip pat atsižvelgiant į vaiko raidos teoriją, pirmieji jo tikslai yra santykio mezgimas ir prasmės ieškojimas. Pirmą santykį jis susikuria su mama, tačiau kai ateina metas eiti į darželį jis ten ieškos santykio su vaikais ir prasmės reiškiniuose. Tai reiškia, kad jam tampa svarbu, pirmiausia, suprasti žmonių pasaulį, jų reakcijas, poelgius bei kodėl vyksta vienokie ar kitokie procesai. Net ir mokymosi procesas vyksta gana paprastais principais: jei patinka – kartoja, jei nepatinka – vengia.

Darželyje vaikai per santykius konstruoja ir pasitikėjimą savimi. Jei gerai sutaria su vaikais, tada jis jaučiasi gerai, labiau pasitiki savo jėgomis. Todėl darželyje ypač svarbus pirmiausia emocinio, o ne akademinio intelekto ugdymas. Vaikui svarbu suprasti ne tik savo jausmus, bet ir kitus. Taip jis atranda bendrystę ir sukuria santykį su kitais vaikais, o iš to seka jo asmeninės savivertės formavimasis.

Leiskite patirti saviugdos džiaugsmą

Kitas svarbus aspektas, kurio startas turi prasidėti būtent darželyje yra laisvas žaidimas ir saviugdos džiaugsmas. Remiantis vaiko raida, pirma savarankiškai kuriama jo kultūra yra būtent žaidimo kultūra. Ją kurdamas vaikas mokosi savarankiškai, tad labai svarbu šio iniciatyvos neužgniaužti.

Žinoma, pedagogų vaidmuo yra gebėti fiksuoti, ką vaikas veikia ir kaip mąsto laisvo žaidimo metu, tačiau jie neturi perduoti pernelyg didelės kontrolės, nes vaikas turi pats tobulinti savireguliacijos įgūdžius: spręsti nesutarimus su vaikais, valdyti savo norus ar emocijas ir pan.

Jei tėvai ar mokytojai dar ikimokykliniame amžiuje sukuria per daug kontrolės, vaikas gali ne tik neišvystyti gebėjimo save valdyti, bet ir visiškai prarasti motyvaciją bei smalsumą. Tai reiškia, jog jis įpras, kad visos veiklos yra suplanuojamos, jam paruošiamos, bet taip jis nebemoka mokytis savarankiškai. O tai labai svarbus įgūdis mokykloje.

Mokykloje vaikai siekia meistriškumo

Pagal vaikų vystymosi teorijas, maždaug nuo 7 m. vaikai pradeda siekti savo meistriškumo. Smulkioji motorika šiame amžiuje jau gerai išvystyta ir jiems tampa įdomesnės loginės užduotys. Todėl mokykloje ugdymas pereina į akademinius dalykus, nes dabar vaikas jau turi pradėti mokytis skaityti, skaičiuoti ir kitų disciplinų. Vis dėlto, mano nuomone, jis neprivalo būti pirmūnu dar iki pirmos klasės.

Tuo pačiu pasikeičia ir jų konstruojamas santykis. Šiame amžiuje vaikai pradeda pasitikėjimą savimi daugiau vertinti per meistriškumo prizmę – jei gerai sekasi atlikti užduotis, tuomet savimi esu patenkintas. Tai nereiškia, kad staiga visi vaikai tampa savimylos konkurentai, bet darželyje įgauti įgūdžiai tampa itin reikšmingi.

Pavyzdžiui, pasikeitus aplinkybėms mokykloje tampa svarbus gebėjimas mokytis savarankiškai. Jei darželyje vaikui nebuvo paliekama erdvės saviugdai, jis bus pripratęs, kad jam yra pasakoma, ką ir kaip jis turi išmokti. O jei visas dėmesys iki šiol tik ir buvo skirtas akademiniams gebėjimams, tikėtinai jis neturės ir svarbių socialinių įgūdžių. Iš to seka sunki adaptacija mokykloje ir rimtos psichologinės problemos.

Mokykimės visą gyvenimą, nors nemokame to daryti jau dabar?

Savo praktikoje teko matyti atvejų, kada vaikai turi įgiję ankstyvų akademinių žinių, bet neturi savireguliacijos gebėjimų ir nepaisant protinių gebėjimų, negali adaptuotis sistemoje, nes kiekviena situacija, kur vaikas nėra geriausias tapdavo didžiausia tragedija su daiktų mėtymu, klasiokų apstumdymu ir pan. Tai signalizuodavo ir aiškų emocinio intelekto stygių.

Po tokiais atvejais dažnai slepiasi itin pareigingi tėvai, kurie vaikus intensyviai skatindavo išmokti ir skaityti, ir skaičiuoti kone puikiai dar iki mokyklos. Ir supraskite teisingai, tėvai tai daro tikrai ne iš blogos valios, o iš didelio susirūpinimo savo vaiko ateitimi ir nežinojimo.

Tačiau vaikui tai gali tapti labai dideliu spaudimu, kurį patirdamas jis nespės išsiugdyti kitų svarbių asmeninių gebėjimų: santykio kūrimo, emocijų valdymo, žingeidumo, savarankiškumo.

Dėl to gauname dviprasmiškus rezultatus. Mes turime išmokyti vaikus mokytis visą gyvenimą, tačiau tai „nužudome“ dar vaikams nepasiekus mokyklos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)