Ar tai galėtų reikšti:

Kad jūsų vaikas užaugs gebantis mylėti ir priimti save tokį, koks yra, žinantis savo stiprybes ir sunkumus?

Gebantis šias dovanas teikti ir aplinkiniam pasauliui?

O gal tai, jog jūsų vaikas turės emocinio intelekto įgūdžius, gebės suprasti, priimti savo ir kito emocijas ir tinkamai reikšti savąsias?

Tuo pačiu sėkmingai būti grupės dalimi, megzti pilnaverčius santykius su kitais?

Jūsų vaikas turės gebėjimą išlikti atspariu ir lanksčiu susidūrus su sunkumais ir iššūkiais?

Turės reikiamus problemų sprendimų įgūdžius?

Galime teigti, jog šių savybių visuma atveria kelius į laimingą vaikystę ir suaugusiųjų pasaulį. Skaitant šių dienų psichologinės sveikatos tendencijas ir statistiką, nesunku rimtai sunerimti, gal net pasijausti bejėgiais. Tuo metu galime pamiršti, jog tėvai, globėjai ir kiti suagusieji turi didžiulę galią daryti įtaką vaiko psichologinei sveikatai.

Kaip tai padaryti? Į ką svarbu tėvams atkreipti dėmesį?

Ach.. kiek daug galios mūsų, tėvų rankose. O su kiekvienu žingsneliu mes daromės stipresni, artimesni. Leiskime sau būti ne tobulais, savo tempu į gyvenimą integruoti po vieną ar kelis naujus šeimos bendravimo įpročius.

Štai 100 žingsnelių, kaip auginti ir puoselėti vaiko psichologinę sveikatą:

1. Mylėkime vaiką besąlygiškai.

2. Kalbėkime apie jausmus.

3. Pirma klausykime, tada kalbėkime.

4. Suteikime pakankamai laiko žaidimui.

5. Palaikykime discipliną su pagarba, atsisakykime gėdinimo.

6. Domėkimės vaiko diena.

7. Leiskime vaikui būti savarankišku.

8. Mokykime tinkamų miego įpročių.

9. Mokykime vaiką ir būkime pavyzdžiu, kaip rūpintis ir mylėti save.

10. Leiskime būti nepriklausomais pagal amžių ir vaiko turimus gebėjimus.

11. Sakykime vaikams, kas mums juose, jų elgesyje patinka.

12. Būkime sąžiningi, informacija pateikime pagal vaiko suvokimo raidą.

13. Atsiprašykime, jei buvome neteisūs, pasielgėme netinkamai.

14. Leiskime vaikams tinkamai reikšti savo emocijas.

15. Mokydami vaiką atsisakykime šaukimo ir gąsdinimų.

16. Padėkime jai/ jam įsitraukti į problemų sprendimą.

17. Skirkime laiko kasdieniam ryšiui su vaiku.

18. Užtikrinkime fiziškai saugią aplinką savo vaikui.

19. Užtikrinkime emociškai saugią aplinką savo vaikui.

20. Užtikrinkime visavertę mitybą, leikykimės sveikatai svarbių rekomendacijų.

21. Laikykimės sveikatai svarbių rekomendacijų dėl informacinių technologijų naudojimo.

22. Įvardinkime vaiko jausmus, priimkime juos.

23. Puoselėkime turtingą šeimos kultūrą.

24. Išlikime ramūs, kai mažasis įširdęs.

25. Leiskime vaikui suprasti, kad klaidos yra galimybė pasimokyti.

26. Leiskime jiems patirti natūralias pasekmes.

27. Dalinkimės asmenine patirtimi, kad vaikas mokytųsi svarbių pamokų

28. Apdovanokime vaiką už jo įdėtas pastangas.

29. Mokykime ją/ jį savirefleksijos.

30. Su šeima žaiskime stalo žaidimus.

31. Leiskime vaikui prisiimti sveiką riziką.

32. Leiskime vaikui suprasti, kad visada galės pasikalbėti, kai jam to reikės.

33. Mokykime tinkamo elgesio savo payzdžiu

34. Mokykime vaiką, kad jo kūnas priklauso tik jam.

35. Mokykime juos gilaus kvėpavimo ir kitų atsipalaidavimo pratimų.

36. Prisiminkime, kad vaikai yra vaikai. Jie nėra maži suaugusieji.

37. Žaiskime su savo vaiku.

38. Pažinkime vaiko draugus.

39. Mokykime problemų sprendimo būdų.

40. Nustatykime sveikas elgesio ribas.

41. Tikėkime, kad mūsų vaikui pavyks.

42. Organizuokime šeimos susitikimus.

43. Mokykime savo vaiką turėti tikslų ir jų siekti.

44. Skirkime laiko, kuomet vaikas turėtų galimybę nieko neveikti.

45. Kai jai/ jam kyla sunkumų, padėkime, o nenusisukime.

46. Leiskime reikšti savo idėjas ir nuomonę.

47. Gerbkime vaiko asmenines ribas.

48. Būkime kantrūs ir supratingi, kai jai/ jam kažkas nepavyksta.

49. Skatinkime vaiką išbandyti naujas veiklas.

50. Mokykime juos plačiau mąstyti.

51. Žinokime, kas mus pačius dirgina. Tai padės užbėgti įvykiams už akių.

52. Laikykimės rutinos.

53. Naudokime pagarbų toną ir kūno kalbą.

54. Pripažinkime, kad kiekvienu elgesiu vaikas mums nori kažką pasakyti.

55. Kurkime šeimos ritualus.

56. Stenkimės pažinti tikrąjį vaiko vidų.

57. Jei reikia – drąsiai nuveskime vaiką į psichoterapiją. Dėl to nei mes, nei vaikas netampame prastesni ar silpnesni. Turėti sunkumų yra normalu.

58. Kartu tyrinėkime naujus dalykus.

59. Savo pavyzdžiu mokykime vaiką gebti kitus.

60. Prisiminkime, jog augti kartais tikrai būna sunku.

61. Skatinkime ir puoselėkime stipriąsias vaiko puses.

62. Būkime komanda su savo vaiku.

63. Padėkime į šalį informacines technologijas ir būkime su vaiku „čia ir dabar“.

64. Mokykime vaiką emocinio žodyno, pagal jo amžių.

65. Skirkime laiko vaiko emocinio intelekto ugdymui.

66. Prisiminkime, kad vaikas labiau nori kokybiško laiko su mumis negu naujų žaidimų ar žaislų.

67. Būkime nuoseklūs ir visada tęsėkime savo žodžius.

68. Kiekvieną dieną pasidalinkite su vaiku savo džiaugsmais ir sunkumais.

69. Dažnai džiuginkime vaiką jai/ jam maloniais fiziniais prisilietimais.

70. Pradžiuginkime neplanuotais malonumais.

71. Kartu su vaiku atlikime dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimus.

72. Džiaukimės matydami vaiką.

73. Prisiminkime. kad vaikas nėra toks pats kaip mes – ji / jis visiškai kitas asmuo tik su jai/ jam būdingomis individualiomis savybėmis.

74. Skatinkime vaiko kūrybiškumą.

75. Skatinkime reguliariai užsiimti sportine veikla.

76. Pamirškime vaiko lyginimą su kitais. Vaiką galime lyginti su juo pačiu.

77. Prisiminkime, kad drausminimu siekiame mokyti. Tai yra procesas, kuriam reikia laiko, kantrybės ir supratimo.

78. Bendraukime su savo vaiko pedagoge (-u) (auklėtoja (-u), mokytoja (-u)).

79. Dažniau drąsinkime vaiką, atsisakykime peikimo, žeminimo.

80. Sudarykite sąlygas vaiko bendravimui su bendraamžiais, kitais žmonėmis.

81. Dažnai įvardinkime vaiku apie jos / jo stipriąsias puses.

82. Glauskime vaiką prie savęs.

83. Sudarykite sąlygas vaikui išreikšti save mene.

84. Tikėkitės iš savo vaiko pačių geriausių dalykų.

85. Mokykite vaiką ir rodykite jai / jam pavyzdį kaip laikytis saugaus elgesio ribų.

86. Skirkime laiko kartu pavalgyti.

87. Kai vaikui sunku tinkamai elgtis ir reikšti savo emocijas, daugiau būkime šalia, užuot jį atskyrę.

88. Skirkime individualaus laiko kartu.

89. Dažnai apkabinkime.

90. Būkite su vaiku jos/ jo pasaulyje.

91. Domėkimės vaiko pomėgiais.

92. Būkite pasiruošę ir atviri „nepatogiems pokalbiams“.

93. Pozityviai priimkite vaiko pastangas, bandymus, net jeigu žinote, kad visa tai baigsis nesėkme.

94. Mokykime vaiką, kaip susidoroti su nesėkme ir dėl to kilusiais jausmais.

94. Sukurkime „ramybės kampelį“, kur vaikas galėtų nusiraminti.

95. Skaitykime knygas, kurios leidžia suprasti, jog normalu jausti visas emocijas.

96. Labiau skatinkite ir drąsinkite vaiko pastangas negu rezultatą.

97. Skirkime pareigas namuose.

99. Kartu su vaiku atraskime ir mėgaukimės bendrais pomėgiais bei veiklomis.

100. Priimkime savo vaiką tokį, koks jis / ji yra.

Gera psichologinė savijauta yra pagrindas vaiko sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. O tėvų rankose – didžiulė jėga.