Tėvų namų darbai
„Jei tėvai įtaria, kad vaikui gali būti alergija. Turi bent vieną kartą apsilankyti pas alergologą ir padaryti odos dūrio ar kraujo testą. Tuomet gydytojas nustatys ar tėvų nuogąstavimai turi pagrindo“, – pokalbį pradeda gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė. Anot jos, jei alergija nustatoma aplinkai – dulkių erkutėms, gyvūnams, pelėsiui, žiedadulkėms – tėvai, prieš pradedant lankyti darželį, turėtų žiūrėti ar yra suteikiamos geros sąlygos. „Darželyje neturi būti kilimų, minkštų žaislų, patalynė turi būti sintetinė, o užvalkalai gali būti medvilniniai, neturėtų būti vazoninių gėlių. Idealiu atveju – atskira miego patalpa. Kuri ne tik padeda nesivystyti alergijoms, bet ir sumažina sergamumo riziką kitomis ligomis“, – teigia medikė. Jei nustatoma alergija tam tikram maistui – alergologas išrašo pažymą, o darželis turi to paisyti ir sudaryti sąlygas specialiai dietai.
Odos dūrio testas – rodo tiesą, ar ne?
Socialiniuose tinkluose besiburiančios alergiškų vaikų mamos diskutuoja įvairiais klausimais, dalija patarimus ir mėgina rasti įvairių išeičių iš keblių situacijų. Vis tik pastaruoju metu gajus mitas, neva, odos dūrio testas mažiems vaikams neparodo alergijos. Gydytoja N.Vaičiulionienė teigia, jog odos dūrio testas yra objektyvus ir tikrai parodo vadinamąją tikrąją alergiją. Mitas atsirado todėl, kad augant vaikui greitai kinta įsijautrinimas, po kelių mėnesių duomenys gali keistis.Testus galima atlikti bet kokiame amžiuje, tačiau geriau palaukti iki 2-3 mėnesių amžiaus.
Bet yra kitokio tipo alergijų – lėto tipo reakcijų, kurios pasirodo tik po 2 valandų ar net paros suvalgius vieną ar kitą produktą. Dėl to jei dūrio testas nieko neparodo, bet tėvai vis tiek pastebi kažkokius pakitimus – derėtų toliau konsultuotis su gydytoju ir atlikti odos lopo testą.
Nekaltas atopinis dermatitas
Teigiama, jog kone ketvirtadalis vaikų turi šią ligą ir dažnai šeimos gydytojai per daug nekreipia dėmesio į tai, o tiesiog pataria odą drėkinti emolinetais. Alergologė sako, jog šaunu, jei bėrimai pasikartojo vieną kartą ar du ir praėjo, bet jei tai vyksta periodiškai – taip pat derėtų kreiptis į alergologą ar dermatologą: „Būna atvejų kai tokiems vaikams nenustatoma alergija jokiais testais, tuomet mes tai vadiname pseudoalergija. Tai reakcija į maisto priedus, kurių mes ištirti negalime. Todėl tėvams tokiu atveju geriausia vesti mitybos dienynus, sekti po kokio maisto pastebimi bėrimai, sloga ar kosulys. Ir, žinoma, vengti egzotinio maisto. Verčiau rinktis vietinius sezoninius vaisius, daržoves, kuriuose tikėtina mažiau priedų ar kitų chemikalų.“
Supranta geriau nei suaugę
Privačiame darželyje „Išminčiukai“ dirbanti auklėtoja Daiva Ragauskienė pasakoja, jog jų darželis puikiai pritaikytas alergiškiems vaikams. Todėl per savo darbo praktiką susidūrė su įvairiais atvejais. „Niekaip neišskirčiau alergiškų vaikų nuo kitų. Su jais nei sunkiau, nei ką. Tiesiog daugeliu atveju jiems skiriama kitokia mityba, skubios pagalbos atveju – turime priešalerginius vaistus“, – šypsosi pašnekovė. Anot jos, alergiškų vaikų tėvai labiausiai jaudinasi, kaip jie netyčia neparagaus kitų vaikų maisto. O, pasirodo, to nebūna. Vaikai intuityvesni nei mums gali pasirodyti. „Pastebiu, jog būna dienų, kai alergiškam vaikui tarkime nėra apetito ar nepatinka tas maistas. Bet jis niekada nemėgina nugvelbti kito vaiko maisto. Atrodo, nors mažas, bet jau supranta“, – sako pedagogė. Taip pat ramina tėvus, kurie bijo, jog jų vaikas per darželio šventes liks be torto ar saldainių: „Kadangi darželis orientuotas į alergiškus vaikus, sveikų vaikų tėvų prašome solidarizuotis ir gimtadienio dieną atnešti vaisių arba želė tortą. O per mūsų organizuojamas šventes taip pat pasirenkame maisto tiekėjus, kurie gali pagaminti skanumynus be pagrindinių alergenų.“
