– Kokio amžiaus vaikus dažniausiai užpuola vėjaraupiai?
– Vėjaraupiais galima sirgti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, bet dažniausiai suserga ikimokyklinio amžiaus vaikai.
– Sakoma, kad kuo vyresnis vaikas, tuo vėjaraupiai jam pavojingesni. Kodėl taip yra?
– Juokais sakau, kad jei suaugusieji pradeda sirgti vaikiškomis ligomis, serga jomis nevaikiškai. Kodėl būtent audringiau ir sunkiau praserga, matyt, viena iš priežasčių – imuniteto atsakas. Mažiukai dar tik mokosi atpažinti virusus. Vyresnių vaikų, subrendusios imuninės sistemos atsakas gali būti agresyvesnis. Bet ne būtinai. Gali ir mažiukas sirgti labai sunkiai ir turėti komplikacijų. Tai priklauso nuo imuninės sistemos subrendimo, nuo aplinkybių, genetikos. Pastebiu, kad jei tėvai sunkiai praserga vaikystėje, ir jų vaikai sunkiau.
– Nuo kada yra tas amžius, kai komplikacijų rizika didesnė?
– Amžiaus nėra. Yra kiti rodikliai – kitos lėtinės ligos, jei vaikas yra „ankstukas“, serga plaučių ligomis, bronchų astma, jei dažnai serga, jei yra kokie nors sutrikimai – žarnyno jautrumas, alergijos. Bet kokia rimta virusinė infekcija gali gerokai paūminti visas šias ligas. Pastebima, kad būtent po vėjaraupių pirmą kartą pasireiškia alergijos simptomai, bronchų astma.
– Tai vėjaraupiai yra sunki virusinė infekcija?
– Pakankamai sunki, tai nėra elementari sloga. Be to, vėjaraupių virusas turi savybę likti mūsų organizme ir bet kada nusilpus, gali pasireikšti juostinė pūslelinė.
– Kas tai yra?
– Herpes (Varicella zoster, priklausančio Herpesviridae šeimai) tipo virusai, kuriems priklauso ir vėjaraupiai, mėgsta tūnoti nugaros smegenyse ir kol yra stiprus imunitetas, nieko nebūna, bet tik jis nusilpsta, virusas pasirodo. Panašiai kaip su lūpų pūsleline. Ji pasirodo tada, kai nusilpsta organizmas. Taip pat ir juostinė pūslelinė gali suaktyvėti nusilpus imunitetui, po streso, sergant kokia nors rimta liga. Tuomet toje vietoje, kur eina tarpšonkauliniai nervai, atsiranda be galo skausmingos pūslelės. Tai tikrai nėra maloni liga. Po kiek laiko simptomai išnyksta, bet liga – ne.
– O ar įmanoma vėjaraupiais susirgti pakartotinai?
– Viskas įmanoma. Priklauso nuo to, kokia imuniteto atmintis. Bet vėjaraupiai dažniausiai taip sukrečia imuninę sistemą, kad ji visam gyvenimui prisimena. Jei nesusiformuoja pilnavertis imuninis atsakas, tokiu atveju gali susirgti pakartotinai. Tiesa, yra duomenų, kad, sergant antrą kartą, būna gerokai lengvesnė forma.
– Ar tiesa, kad kūdikiai turi mažesnę tikimybę užsikrėsti?
– Yra žinoma, kad mama nėštumo metu per placentą perduoda vaisiui imunoglobulinus G, tai yra atmintį to, kuriomis ligomis per savo gyvenimą ji sirgo. Tie imunoglobulinai lieka aktyvūs pas jau gimusį naujagimį iki 4-6 mėnesių. Štai kodėl naujagimiai iki to laiko dažniausiai neserga, o paskui, kai pradeda dygti dantys, ima sirgti. Visi kaltina dantis, bet kalti ne jie. Teoriškai tie imunoglobulinai turėtų apsaugoti ir nuo vėjaraupių. Pavojingiausia tada, jei mama nesirgusi ir apsikrečia vėjaraupiais paskutiniais mėnesiais ar prieš pat gimdymą. Tada naujagimis apsikrės ir tai itin pavojinga, nes komplikacijos yra labai dažnos.
– Kokia yra vėjaraupių eiga?
– Pagrindinis simptomas yra bėrimas. Ant vaiko odos atsiranda labai vandeningos pūslelės, kurios kitą dieną ar greičiau plyšta ir jų vietoje būna žaizdelė, po to užsideda šašas. Jei pūslelė yra kieta ir netrūksta kelias dienas, tai tikrai ne vėjaraupiai. Kitas simptomas – tokios pūslelės galvoje. Kiti virusai plaukuotoje galvos dalyje retai kada reiškiasi. Bet reikia žinoti, kad vieni vaikai gali prasirgti su viena pūslele, kiti – sunkiau. Tas pats dėl karščiavimo – vieni gali pakarščiuoti vieną dieną, kiti – visai nekarščiuoti, treti – penkias dienas.
Antrą trečią parą po bėrimo atsiranda labai stiprus niežulys. O kadangi kasytis negalima, tai pats pagrindinis simptomas, kurį reikia kontroliuoti. Išbertas vietas degina, skausmingai niežti, vaikai naktimis nemiega, jiems tikrai sunku.
– Ar gali vėjaraupius lydėti gerklės skausmas, kosulys?
– Kadangi tai virusinė infekcija, be abejo, gali. Bet tai nėra pagrindiniai vėjaraupių simptomai.
– Šiandien nebepopuliaru tepti vaikų briliantine žaluma, kodėl?
– Juokais sakome, kad uždraudė Pasaulio sveikatos organizacija, nes toks gydymas pažeidžia vaikų teises. Juk ir po ligos mažylis vaikšto dar ilgai žalias. Taip visiems pareikšdamas, kad jis sirgo ir galbūt dar serga vėjaraupiais. Dėl ko anksčiau buvo tepama briliantine žaluma? Nuo apsikrėtimo iki ligos apsireiškimo yra 21 diena. Tai yra jei brolis susirgo, sesei reikia laukti 3 savaites, kad susirgtų, nebent jie tuo pačiu metu kontaktavo su ligoniu. Beria apie 5-7 dienas nuo ligos pradžios. Karantinas yra apie 10 dienų, tai yra dar 5 dienos po paskutinio bėrimo atsiradimo. Po to vaikas jau neužkrės, nors ant kūno dar yra šašiukų. Anksčiau vaikai buvo tepami tam, kad lengviau būtų galima pamatyti, kada atsirado paskutinis bėrimas. Tai viena vertus briliantinė žaluma dezinfekuodavo, bet kartu taip būdavo skaičiuojami spuogeliai. Šiuo metu jokio skirtumo nėra, matome, kada tos pūslės išnyksta, kada susiformuoja šašiukai ir viskas. Dezinfekuojančių tepalų yra begalė. Tad galima išsirinkti tokį, kuris sumažins niežulį ir bus bespalvis.
– Ar reikia dar kokių nors medikamentų?
– Kai yra pūslelė, ją reikia dezinfekuoti. Po to formuojasi šašas ir mums svarbu, kad jis neniežėtų, todėl reikėtų paieškoti tepalų su priešuždegiminėmis medžiagomis ir kartu minkštinančių šašą, kad jei vaikas krapštys, tas šašas lengvai nusiimtų ir nebūtų jokio kraujavimo. Jei vaikas karščiuoja, duodami vaistai nuo karščiavimo, jei labai niežti, vaistai nuo niežėjimo. Būna retų atvejų ir vaikams, ir suaugusiesiems, kai galima skirti priešvirusinius vaistus, bet jie pakankamai toksiški, todėl reikia įvertinti individualią ligonio būklę.
– Minėjote, kad gali pereiti ir į bakterinę infekciją...
– Be abejo. Kaip minėjau, virusas nebūna tik odoje, jis būna visame organizme. Ir jei silpna vieta yra, tarkime, plaučiai, dažnai po to pasireiškia bronchitas. Jis gali būti virusinis ir bakterinis. Nes virusai pažeidžia gleivines ir jos tampa per daug silpnos, kad kovotų su bakterijomis. Jei vaikas daug kasosi, taip pat gali komplikuotis bakterine odos infekcija.
– Minėjote, kad žmogus suserga po 21 dienos po kontakto su sergančiuoju. O jei iškart paskiepysime, gal pavyks išvengti ligos?
– Jei kontaktas iki 2 parų, galima paskiepyti ir yra didelė tikimybė, kad vaikas nesusirgs. Jei praėjo trys ir daugiau – skiepyti per vėlu.
– Ką dar tėvai turėtų žinoti apie skiepus nuo vėjaraupių?
– Jis nėra įtrauktas į profilaktinių skiepų kalendorių, bet galbūt bus įtrauktas ateityje. Jei vaikas serga gretutine liga, kuri dažnai komplikuojasi, patarčiau paskiepyti. Jei vaikas dar neprasirgo vėjaraupiais, arba jei tėvai nežino ar sirgo, ar ne, galima pasitikrinti, atlikti antikūnų testą. Jei jis neigiamas, siūlyčiau paskiepyti. Tėvai turėtų žinoti, kad skiepo sudėtyje nėra aktyvių virusų. Skiepas negali sukelti ligos, tik – imuninį atsaką.
– Kaip sustiprinti vaiko organizmą po vėjaraupių? Kaip atstatyti?
– Kadangi virusai negydomi antibiotikais, mikrobiota nebūna pažeista. Bet jei vaikas ligos metu nevalgė, negėrė, jautėsi labai silpnas, karščiavo, turime atstatyti mikroelementų, vitaminų atsargas. Tad galima duoti vitaminų, pasirūpinti tinkamu režimu – vaikas turi ilsėtis, išeiti į lauką pasivaikščioti, miegoti.
– Kokiu atveju reikėtų sunerimti ir skubėti tėvams į ligoninę?
– Kai užsitęsia karščiavimas arba sergant vaiko būklė yra labai bloga. Vėjaraupiai gali komplikuotis ir pažeisti nervų sistemą bei kitus organus. Tad jei vaikui staiga pablogėja, nesvarbu kelintą ligos parą, jei vaikas pradeda skųstis galvos skausmu, jis vemia, jį pykina, galų gale, jei labai intensyviai karščiuoja, tampa vangus, reikėtų važiuoti į ligoninę. Taip pat tuo atveju, jei įtariame komplikacijas –vaikas ima dusti, kosėti, atsiranda stiprūs skausmai.
– Ką dar tėvai turėtų žinoti apie vėjaraupius?
– Vėjaraupiai yra be galo laki infekcija. Įlipo sergantis vaikas į autobusą, visi, kas jame važiavo ir nesirgo, apsikrės. Todėl tėvams reikia labai gerai pamąstyti, kai įtariami vėjaraupiai, ir pirmiau pasiskambinti į polikliniką ir pasiklausti, ar tikrai atvykti. Nes būna priimamajame sėdi būrys vaikų, ateina mama ir sako: „Mums įtariami vėjaraupiai“. Rankos nusvyra, nes galimai apsikrės visi laukiantys. O tarp jų gali būtu ir „silpną“ imuninę sistemą turintys vaikai.
Jei nusprendžiate važiuoti į ligoninę, kad nebūtų nesusipratimų, iškart važiuokite į infekcinę ligoninę. Nes nuvažiuoja į paprastą priėmimo skyrių, kur irgi pilna vaikų, apkrečia visus, o paskui vis tiek gauna siuntimą į infekcinį skyrių. Tad tėveliai turėtų turėti sąžinės. Dar ką pastebime ypač Klaipėdoje. Atvažiuoja atostogauti į Palangą ir vaiką išberia. Sakome, vėjaraupiai, karantinas, sėdėkite namie. „Bet mes sumokėjome dviem savaitėms...“. Ir jie vaikšto, platina ligą. Nereikia akivaizdaus kontakto, kad užsikrėstum. Tai kai kurie žmonės elgiasi tikrai neatsakingai.