Atsiųstame pranešime spaudai vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja-rezidentė, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autorė Elena Landsbergytė-Bukauskienė tikina, kad tai, jog vaikas dažnai serga, nerodo, kad jo imunitetas yra prastas – taip vaiko organizmas „treniruojasi“ atpažinti ligos sukėlėjus, kad vėliau sirgtų gerokai mažiau. Dėl to itin svarbu jo neauginti sterilioje aplinkoje. Plačiau apie tai gydytoja kalbėjo „Karalienės Mortos mokyklos“ projekte „13 klasė“.
Peršalimas, kosulys ar užgulusi nosis – dažni palydovai atšalus orams, tačiau yra vaikų, kurie ligų ar jų komplikacijų dažniausiai išvengia, o yra tokių, kurie, atrodo, sugeba pasigauti kiekvieną virusą ar bakteriją. Tad, ką daryti, kai, nepaisant geros priežiūros, vaikas suserga bent kartą per mėnesį ir serga bent porą savaičių?
„Žinoma, visada norisi rasti priežastį, kodėl vaikai serga – atrodytų, ją pašaliname ir viskas – ramu. Tačiau taip nėra. Vaiko (kaip ir suaugusiojo) polinkis sirgti priklauso nuo jo imuninės sistemos, kuri, kaip ir pirštų atspaudai, yra unikali. Jeigu vaiko mityba yra visavertė, jis dažnai būna lauke, gauna būtinų vitaminų ir auga emociškai saugioje aplinkoje su daug meilės, labai tikėtina, kad jo organizmas su virusais ar bakterijomis gebės susidoroti geriau nei itin steriliai auginamo ir be šaliko ar kepurės atvėsus orams neišleidžiamo vaiko. Ir čia yra didysis paradoksas, kuris „nulaužia“ daugumą tėvų“, – pastebi E. Landsbergytė-Bukauskienė.
Kaip teigia vaikų gydytoja, dažniausiai tie vaikai, kurie auginami sterilioje aplinkoje, kuriems draudžiamas bet koks nukrypimas nuo tėvų įsivaizduoto sveiko gyvenimo būdo („neik į lauką be pirštinių – per šalta“, „neik į lauką, nes per karšta“, „nevalgyk sausainio nuo grindų“, „nedaryk to ar kitko“) serga daug dažniau. Pasak jos, tai puikiai iliustravo Covid-19 pandemija: kai vaiko aplinkoje viskas nuolat buvo dezinfekuojama, kai jo rankos buvo plaunamos kas valandą ir nebuvo galimas kontaktas su kitais vaikais, suvaržymams atlaisvėjus, vaikų ligų šuolis buvo siaubingai didelis – vaikų organizmas buvo jau „pamiršęs“ ligos sukėlėjus arba dar nespėjęs su jais susipažinti, todėl jam kliuvo labai didelis krūvis, kurio rezultatas buvo dažnesnis nei įprastai sirgimas.
„Ši taisyklė galioja ir kitais gyvenimo atvejais: jeigu tėvai perdėtai saugo vaiką nuo virusų ar bakterijų, jo organizmas nėra susipažinęs su aplinkoje esančiais ligų sukėlėjais, todėl kartą slapčia paėmęs sausainį nuo žemės ar suvalgęs neplautą obuolį su juo vaikas gali susirinkti visus įmanomus užkratus. Kaip ir pabendravęs su kitu sloguojančiu vaiku, todėl derėtų vaiko imunitetą pamažu „treniruoti“. Ir, nors tėvams tai kelia siaubą, vaikams sirgti 10–12 kartų per metus yra normalu – tai yra būdas, kaip vaiko imunitetas formuojasi, kad vėliau galėtų atpažinti ligos sukėlėjus. Bet tai nereiškia, kad visi vaikai tiek ir serga. Vaiko imunitetas gali būti prastas tada, kai nuolat sergama ilgiau nei dvi savaites ir kiekvienas susirgimas baigiasi vizitu į ligoninę, nes ligos eiga yra sunki ir prireikia gydymo antibiotikais“, – sako gydytoja E. Landsbergytė-Bukauskienė.
