„Tėvai sako: „Pradursim ausis kūdikiui, jis nieko neatsimins ir bus labai šaunu.“ O aš manau, kad kaip tik tokius įvykius vaikas turi atsiminti. Taip pat, kaip iškritusį dantuką, pirmą nukritimą nuo dviračio. Tai – gyvenimo įvykis, kurį norėtųsi užfiksuoti, ir paskui, atėjus į mokyklą ar darželį, papasakoti savo nuotykį. Nusiųsti nuotrauką su auskarais seneliams, toliau gyvenantiems giminaičiams. Nespręskite už juos, vaikai irgi turi teisę rinktis“, – į tėvus kreipiasi klaipėdietė specialistė, atsisakanti patenkinti tėvų įgeidžius.
– Kokio jauniausio amžiaus vaikutį jums buvo atvedę (arba dėl jo kreipęsi) tėvai, su tikslu pradurti ausis?
– Labai dažnai kreipiasi tėveliai, norėdami pradurti ausis tik gimusiems, 1–3 mėnesių kūdikiams. Man tai nesuvokiama!
– Esate minėjusi, kad kūdikiams ausų neveriate ir tokių tėvų užgaidų netenkinate. Kodėl?
– Taip, esu labai kategoriška šiuo klausimu. Veriu tik vaikams, kurie sąmoningai ateina pas mane, ir matau, kad tai jų noras turėti auskarus ausytėse, bet ne tėvų.
Kai paklausiu tėvelių, kodėl nori tokius mažus vaikus skriausti, žaloti (puošimu to nepavadinčiau), dažniausiai atsako, kad tai labai gražu. Na, o man, kai pamatau kūdikį su pravertom ausytėm, jo tiesiog gaila...
– Ar yra tekę patirti ginčų su tėvais, kurie vis tiek siekia savo?
– Na, ginčų stengiuosi išvengti, labai džiaugiuosi kad visgi yra ir sąmoningų tėvų, kurie išklauso mano litanijų ir atideda auskarų vėrimą vėlesniam laikui.
Bet yra ir tokių, kurie tiesiog numeta telefono ragelį arba pasako, kad ieškos kitur. Kad ir kaip būtų liūdna, tokių tėvelių yra, o dar liūdniau, kad yra ir specialistų, kurie pildo tokius tėvelių norus.
– Kada, jūsų manymu, tinkamas laikas vaikui pradurti ausis?
– Aš dažniausiai veriu vaikams nuo 6 metų, kuomet ausytės jau daugmaž susiformavusios, ir mažosios damutės jau žino, ko ateina pas mane. Bet visada sakau: kuo vėliau, tuo geriau! Tada ir suvokimas apie auskarų vėrimo priežiūrą yra visai kitoks.
Bet labai džiaugiuosi kiekvienu savo mažu klientu, kuris ateina savo noru. Be baimės ir jokios prievartos ar kankinimo įsiveria auskariukus. Tai labai negaliu išskirti konkretaus amžiaus. Kartais ir penkiamečiai būna labai ryžtingai nusiteikę.
Aš esu už tai, kad vaikas gerai jaustųsi mano kabinete ir išeitų su pačiais gražiausiais prisiminimais. Manau, kad auskarų vėrimas, noras turėti auskarus turi ateiti sąmoningai.
Aš mėgstu pabendrauti su savo mažaisiais klientais ir labai džiaugiuosi, kad vaikai išeina su džiaugsmu ir plačia šypsena. Nes tikrai turės ką papasakoti savo draugams, seneliams. Tai įvykis, kurį turėtume prisiminti su gera emocija.
– Ar esate pastebėjusi atvejų, kai tėvai auskarų nori daug labiau negu vaikas? Čia kalbu apie tuos atvejus, kai vaikas jau gali pats aiškiai reikšti mintis, ne apie kūdikius.
– Taip, deja, bet tokių atvejų irgi būna. Tačiau matydama, kad vaikui daromas spaudimas iš tėvų, visada atsižvelgiu į vaiko norus. Ir jeigu matau, kad to labiau nori tėvai, bet ne vaikai, tiesiog atsisakau atlikti paslaugą. Aš už teisę rinktis. Vaikai tą teisę irgi turi turėti.
– Ar dažnai tarp vaikų, norinčių prasidurti ausis, atsiranda berniukų?
– Tikrai pasitaiko tokių atvejų, žinoma, mūsų mergaitės tikros puošeivos,
Bet turiu keletą berniukų, kurie taip išreiškia savo stilių ir kitoniškumą, aš džiaugiuosi kiekvienu savo klientu, ir ypač paaugliais, kurie vis dar ieško savęs. Pati esu dviejų berniukų mama, tai matau, kaip jie auga, keičiasi ir ieško savęs.
– Kaip su paaugliais? Tai – tas amžius, kai daugelis užsinori auskaro kažkur daugiau nei ausyse. Ar tam reikalinga kartu atsivesti tėvus? Jei taip, ar pasitaiko gudraujančių?
– Paauglystės laikotarpis, mano manymu, labai svarbus. Išties daug tenka dirbti su paaugliais, jų ateina visokių.
Pasitaiko ir maištaujančių prieš tėvus, neklausančių ir jų nuomonės nepaistančių vaikų, nes dažniausiai mano esą užaugę. Tai iki 16 metų griežtai priimu tik su tėvų palyda.
Iki 18 metų griežtai neveriu auskaro liežuvyje, burnos ertmėje, veido srityje, na ir, žinoma, jokių intymių vėrimų.
Nuo 16 metų leidžiu atvykti su raštišku tėvų sutikimu. Bet prieš tai visada kontaktuojame su tėvais, kad nekiltų kokių nesusipratimų. Būna tokių atvejų, kad ne visada tėvai gali atlydėti savo vaikus.
Bandančių gudrauti pasitaiko,bet kadangi kadaise pati buvau paauglė, tai mane pergudrauti nėra taip paprasta (juokiasi).
– Ar yra tekę matyti atvejų, kai paaugliai auskarus veriasi nepatikimose vietose? Pavyzdžiui, kad ir patys, buitinėmis sąlygomis?
– Taip, tokių atvejų tikrai teko matyti ir ne vieną. Dažnai tėvai kreipiasi su pagalbos šauksmu, tenka tvarkyti netvarkingai, savarankiškai atliktus vėrimus. Tenka atskaityti vaikams moralą ir, žinoma, papasakoti apie pasekmes – kas gali nutikti veriantis auskarus ta pačia adata, netinkamais auskarais ir antihigieninėmis sąlygomis mokyklos tualetuose ar kitose tam nepritaikytose vietose.
Žinoma, būna, ir pasijuokiame. Aš kažkada dariau tą patį, nes tik taip galėjau save išreikšti paauglystėje, kad į mane atkreiptų dėmesį, ir labai juos suprantu. Dažnai su paaugliais pasikalbame, nes kartais tėvams ne viską galime pasakyti, papasakoti, kartais paaugliai pasijaučia tėvų nesuprasti.
– Ar dažnai tenka pamatyti neteisingai įvertų auskarų, komplikacijų? Kokios pasitaiko klaidos ir kokios gali būti jų pasekmės?
– Taip, gan dažnai tenka su tuo susidurti. Netinkamai parinktos auskaro vėrimo vietos, netinkamos auskarų vėrimo technikos, netinkama priežiūra. Tokiu atveju – didelė infekcijos rizika. Visada prieš veriantis auskarus rekomenduočiau labai atsakingai rinktis specialistą ir nedaryti to patiems.
– Ar pasitaiko, kad žmonės nemoka prižiūrėti įverto auskaro ir naujos žaizdos? Kokios būna komplikacijos ir kaip reiktų prižiūrėti?
– Taip, pasitaiko tokių atvejų. Taip atsitinka tuomet, kai žmonėms nėra suteikta pakankamai informacijos apie auskarų vėrimo priežiūrą, kai jie naudoja netinkamas priemones, būna įverti netinkami auskarai.
Aš pati renkuosi dirbti tik su kokybiškomis priemonėmis, o taip pat stengiuosi šviesti – visada savo socialiniuose tinkluose stengiuosi dalintis atitinkama informacija, kad kuo daugiau žmonių teisingai prižiūrėtų savo naujai atliktus vėrimus. Man labai svarbu matyti sveikai sugijusias vėrimo vietas.
– Ar yra tekę turėti vyresnio amžiaus klientų? Jei taip, papasakokite apie juos.
– Taip ateina ir vyresnio amžiaus žmonės.
Turėjau klientę, kuriai vaikai 65 gimtadienio proga padovanojo auskarus. Būdama 65 metų ji prasidūrė ausis ir pirmą kartą įsivėrė auskarus.
Dar viena labai žavi moteris būdama 75-erių įsivėrė auskarą į nosį. Pamenu, ji buvo palydėta socialinės darbuotojos iš globos namų. Ta klientė išpildė savo gyvenimo svajonę! Tai buvo labai netikėta ir jaudinanti akimirka.
Galvoju, kad auskarų vėrimui amžiaus ribų nėra, tik reikia tai daryti sąmoningai ir savo noru. Nes puoštis, auginti ir atskleisti savo asmenybę niekada nevėlu.
