Apie tai, kodėl taip svarbu nuolat prižiūrėti ir savo kūną, ir mintis, ir sielą, kur gauti motyvacijos kenksmingus įpročius paversti naudingais, pasakoja sveikatingumo studijos „Holos“ įkūrėja, sveikatos specialistė Giedrė Bernotaitė. Žiniasklaidai atsiųstame interviu ji pasidalijo ir asmeniniais iššūkiais, susidūrus su motinyste bei autoimunine liga.

– Giedre, kas iš esmės yra žmogaus sveikata ir kaip ją prižiūrėti?

– Žmogus sveikas tada, kai gerai jaučiasi fiziškai, emociškai ir dvasiškai. O visa tai tarpusavyje susiję. Psichinė sveikata lemia mūsų fizinę savijautą ir atvirkščiai.

Psichikos sveikatą puikiai apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija. Ja vadinamas emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti liūdesį. Tai – gebėjimas būti savimi tarp kitų. Gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam žmogui ir aplinkiniams. Gebėjimas daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Geriausiai subalansuoti ir atstatyti savo psichinę sveikatą galime pakankamai miegodami, būdami fiziškai aktyvūs, tinkamai maitindamiesi, propaguodami dėkingumą, darydami gerus darbus ir kurdami sveikus socialinius (turėdami artimųjų palaikymą, jausdamiesi bendruomenės dalimi) ryšius.

Neseniai skaičiau apie telomeras – tai yra chromosomų galai, apsauga, kuri saugo genetinę informaciją, kai ląstelės dalijasi. Praradus gebėjimą dalytis telomeros trumpėja ir žmogaus organizmas sensta.

Fizinis aktyvumas yra pirmoji pagalba žmogaus psichikai ir sielai.

Telomeros trumpėja ne tik su amžiumi, bet ir veikiant išoriniams veiksniams: alkoholiui, rūkymui, stresui, neteisingai mitybai ir fizinio aktyvumo trūkumui. Kuo trumpesnės telomeros, tuo labiau išauga rizika sirgti smegenų ligomis, depresija.

Įdomus faktas, kad gavus 30 min. fizinio krūvio telomeras atkuriantis genas aktyvuojasi tris kartus greičiau. Taip pat vienas mokslinis straipsnis atskleidė, kad pozityvus mąstymas, meditacijos lėtina telomerų trumpėjimą. Geri darbai, geros mintys – smegenyse gamina oksitociną – laimės hormoną.

– Daugiau nei 10 metų esi jogos instruktorė, kaip joga padeda mūsų psichinei būsenai?

– Joga – seniausia žmogaus dvasinio, moralinio ir fizinio ugdymo sistema, kurios paskirtis – sustiprinti kūną, nuraminti ir sutelkti protą. Reguliariai lankant jogos pamokas, tvirtėja raumenys, efektyviau dirba medžiagų apykaitos ir kvėpavimo sistemos, organizmas ne taip jautriai reaguoja į stresines situacijas.

Jogos pamokų metu atliekama meditacija padeda mažinti įtampą, į kasdienybės rūpesčius pažvelgti racionaliau. Taigi, jogos pratybos skatina fizinį, protinį bei emocinį stabilumą.

Labai dažnai pamirštama paminėti vieną didžiausių jogos, apskritai, bet kurio sporto naudų, kuri gali būti didesnė už visas kitas kartu paėmus – pagalbą žmogaus psichikai ir sielai.

Jogos pratybos skatina fizinį, protinį bei emocinį stabilumą.

Fizinis aktyvumas yra antidepresantas. Judant gaminami laimės hormonai – endorfinai, dopaminas. Atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių konkrečiai jogos naudą depresijos prevencijai, nerimo, apatijos, agresijos mažinimui. Nustatyta, kad atliekant jogos pozas slopinama simpatinė pogumburio dalis, todėl mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Joga mažina kortizolio kiekio didėjimą streso metu. Jogos praktikos metu atkuriami autonominių refleksų mechanizmai padeda palaikyti pusiausvyrą tarp simpatinės ir parasimpatinės aktyvacijos streso metu.

Neseniai paviešinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikto tyrimo duomenys parodė, kad nuo 2000 iki 2020 antidepresantų vartojimas Europos šalyse išaugo 2,5 karto. Tai rodo, kad Europa iš tiesų susiduria su rimta psichinės sveikatos krize. Tarp šalių, kuriose vaistų nuperkama vis daugiau, yra tiek saulėtoji Ispanija, tiek viena stabiliausių ir geriausių gyventi laikomų Švedija. Manau, kad mums tai turėtų būti rimtu signalu, kad kiekvienas asmeniškai turime rūpintis savo savijauta, kol dar nepriėjome ribos, kuomet norėdami normaliai jaustis, turime gerti vaistus.

– Kiek dažnai reikėtų užsiimti joga, kad patirtume jos poveikį?

– Joga reikėtų užsiimti bent du kartus per savaitę ir kasdieną papildomai savarankiškai praktikuoti dar bent 10–15 min. Labai svarbu nedaryti pertraukų, nes mūsų organizmas labai greitai pereina į netinkamo atsipalaidavimo – tingėjimo režimą. Ir visą tą teigiamą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai, kurį sukūrėme lankydami jogos užsiėmimus kokius pusę metų ar metus, sugriauname.

Akimirka iš Giedrės organizuoto renginio „Sporto iššūkis“.

Žinoma, holistinei sveikatai palaikyti tik jogos neužtenka, reikia valdyti savo mintis ir stebėti, ką valgome, nes mityba yra viena svarbiausių mūsų sveikatos dedamųjų. Maistas iš esmės yra cheminių junginių grandinė, kuri turi mums arba teigiamų, arba neigiamų pasekmių, todėl kas kartą dėdami kąsnį į burną turėtume pagalvoti, ar jis mums padės, ar sužalos.

Holos – iš graikų kalbos reiškia „visa apimantis“. Žiūrint į žmogų, kaip visumą, neatskiriant fizinio, emocinio ir dvasinio kūnų, suprantame, kad kai užklumpa liga, tai nėra tik vieno kurio organo susirgimas. Pavyzdžiui, skrandžio, kepenų ir pan. Serga visas mūsų organizmas. Ir labai dažnai to pradžia būna mūsų emocijos, mintys, vidinė būsena.

Lietuviai, apskritai – Europos gyventojai problemas linkę spręsti paprastai. Išgeriame tabletę nuo skausmo ir tiek, bet mes ne išgyjame, o tik nuslopiname simptomą. Ir mano aplinkoje yra žmonių, kurie serga, pavyzdžiui, hipertenzija, vartoja vaistus ir valgo keptą maistą, mažai juda ir pan.

Noriu pasakyti, kad nebūdami sąmoningi toli nenukeliausime. Turime įdėti maksimaliai pastangų dėl savo sveikatos, kad galėtume kokybiškai gyventi ir senatvėje, ir tai tikrai yra įmanoma. Būtent galvodami, kiek judame, ką valgome, kokios mintys sukasi mūsų galvoje, galime būti tiek emociškai, tiek dvasiškai ir fiziškai sveiki.

Geros mintys – smegenyse gamina oksitociną – laimės hormoną.

Norėdama, kad lietuviai į savo sveikatą pradėtų žvelgti holistiškai, ir įkūriau tokiu principu veikiančią sveikatingumo studiją „Holos“.

– Daugeliui mūsų nepavyksta praktikuoti sveikesnio gyvenimo būdo todėl, kad užaugame turėdami netinkamus įpročius. Kaip juos pakeisti naudingais?

– Įpročiai yra tiesiogiai susiję su aplinka, kurioje užaugome ir kurioje gyvename dabar. Noriu pastebėti, kad žalingas įprotis nebūtinai yra rūkymas ar alkoholio vartojimas, tai gali būti ir pernelyg dažnas saldumynų valgymas, fizinis pasyvumas, kuris šiandien mokslininkų yra prilyginamas rūkymui!

Keistis tikrai nėra lengva, bet tą galime mes visi. Kaip atrasti motyvacijos? Man atrodo, tam padaryti yra daug būdų. Vienas iš jų yra socialiniai tinklai. Apstu žmonių, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, dalijasi patarimais, patirtimi asmeniniuose profiliuose. Išsirinkite ir sekite tą ar tuos, kurie jus žavi labiausiai. Konkretūs pavyzdžiai – įkvepia.

Kitas būdas galėtų būti įsilieti į sveikus įpročius propaguojančią bendruomenę: pradėti eiti į sporto klubą, meditacijos grupę, sveikatingumo studiją ir pan. Tokiose vietose sutikti žmonės yra atviresni, jų nuotaika geresnė. Tai, kokie žmonės jus supa kasdien, yra labai svarbu: jie gali jus pakylėti, paskatinti gyventi sąmoningiau ir atvirkščiai – gali smukdyti, pritraukti priklausomybes.

Vienas iš būdų motyvuoti save pokyčiams – įsilieti į sveikus įpročius propaguojančią bendruomenę.

Trečias būdas – skaityti įkvepiančią literatūrą: knygą, straipsnį. Internete gausu kvalifikuotų specialistų patarimų. Jei matote, kad nerandate atsakymų į savo klausimus, tiesiog parašykite kuriam nors ekspertui laišką. Labai tikėtina, kad jis jums atsakys ir nukreips tinkama linkme, kaip keisti savo įpročius. Tiesiog taip paprastai – be jokio mokesčio.

Jeigu pradėjote sveikiau gyventi ir ateina sunkesnis etapas, norisi viską mesti, pagalvokite, kiek daug jau dėl savęs padarėte. Įkvėpkite-iškvėpkite ir griebkitės visų įmanomų inspiracinių priemonių.

– Giedre, visiems mums – ar esame dar tik pakeliui sveikesnio gyvenimo būdo link, ar, kaip jūs, šis sritis būtų mūsų pagrindinė veikla – pasitaiko sunkesnių momentų, kuomet ima stipriai traukti tai, kas mums visai nenaudinga. Kokia tavo patirtis? Kaip tu elgiesi?

– Moters gyvenimas labai pasikeičia, kai ji susilaukia vaiko. Taip nutiko ir man. Kaip ir dauguma mamų, šiame gyvenimo etape aš nuolatos skubu. Žinoma, kad tai turi įtakos mano savijautai ir sveikatai.

Noriu pakeisti savo mitybą. Labai mėgstu saldumynus ir anksčiau „kažką saldaus“ suvalgydavau kas dieną, dabar stengiuosi tai daryti rečiau. Bet tai tik pradžia. Labai džiaugiuosi, kad kartu sveikatingumo studijoje dirbu su sveikatos mokslų daktaru Tomu Vaičiūnu. Jis sako, kad daugelį dabartinės sveikos mitybos rekomendacijų galima paneigti ir valgyti truputį kitaip. Turėdamas žinių ir būdamas sąmoningas, ką dedi į burną, gali išgyti nuo kai kurių lėtinių ne infekcinių ligų, pavyzdžiui, II tipo cukrinio diabeto arba hipertenzijos.

Mano pagrindinė veikla – joga ir jos metu praktikuojamos meditacijos padeda tame skubėjime atrasti ramybės, būti labiau susikaupusia, atsparesne stresui.

Joga man padeda būti atsparesnei stresui.

Kai sūnui buvo apie pusantrų metukų, man diagnozavo autoimuninę Bechterevo ligą. Ją turinčių žmonių stuburas auga į „bambuko lazdą“. Blogiausiu atveju žmogus gali prarasti gebėjimą vaikščioti. Kai apie tai sužinojau, kelias dienas tikrai išgyvenau. O paskui pagalvojau, kad šiandien gana neblogai jaučiuosi, todėl turiu paleisti negatyvias mintis apie tai, kas bus (nes gal net nebus!). Gyvenu kaip gyvenau iki šiol. Dar daugiau judu, o liga mane tik paskatino atidaryti holistinės sveikatos studiją.

– Giedre, kas tau yra laimė?

– Man laimė tai gyventi dėl akimirkų, kurias sunku nusakyti žodžiais. Kartais laimė man – tiesiog skanios kavos puodelis ir buvimas dabartyje. Laimė matyti švytinčias žmonių akis. Atsisakyti neapykantos, duoti daugiau, tikėtis mažiau arba visai nieko nesitikėti.

Esame visokie, kasdien patiriame įvairiausių emocijų, jausmų ir tai yra labai gerai. Gyvenimas susideda ne tik iš džiugių ir smagių akimirkų, bet kartu iš skausmo ir kančios. Mes esame savo patirčių suma, kuo daugiau įvairių patirčių, tuo „pilnesnę kuprinę“ nešame.

Interviu paruošė ir atsiuntė Lina Jarockytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt