Pusvalandį trunkanti kelionė iki darželio, gaudynės prie namų esančiame kieme arba kamuolio spardymas parke yra veikla, kuria prisieina užsiimti vaikus auginantiems žmonėms, rašoma portale todaysparent.com. Bet argi ne puiku, kad ši veikla nejučiomis paskatina sveikiau gyventi?
Kad būtent taip yra, teigiama neseniai žurnale „iScience“ pasirodžiusioje mokslinėje apžvalgoje. Anot jos autorių, fizinis aktyvumas – tai vienas iš svarbiausių veiksnių, gerinančių širdies funkciją ir ilginančių gyvenimo trukmę. Pakankamas fizinis aktyvumas yra svarbesnis negu skaičius, įsižiebiantis atsistojus ant svarstyklių, kurių gal po vaikų gimimo apskritai privengiate. Nutukimo gydymo metodus tyrinėję mokslininkai išsiaiškino, kad antsvorio turintys, tačiau pakankamai fiziškai aktyvūs asmenys patenka į mažesnės ankstyvos mirties rizikos grupę, palyginti su tais, kurių svoris – vidutinis, tačiau gyvenimo būdas – nejudrus.
Išanalizavę šimtus tyrimų aprašų, koreliaciją tarp žmogaus svorio, fizinio aktyvumo ir gyvenimo trukmės siekę nustatyti mokslininkai priėjo prie išvados, kad judrumas yra kur kas svarbesnis nei svorio metimas vertinant pagal sveiko ir ilgo gyvenimo kriterijų.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais, per kuriuos nutukimo problemos aktualumas tolydžio augo visame pasaulyje, lygiai taip pat populiarėjo ir įvairios greitus rezultatus žadančios dietos. Kita vertus, būtent tuo laikotarpiu akivaizdžiai šoktelėjo ir mirčių, kurių priežastys – netaisyklingos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo nulemti susirgimai, kaip antai širdies ligos, statistikos kreivė, todėl savaime peršasi išvada, kad jo efektą sukeliančios dietos menkai teprisideda prie sveikatos gerinimo, mat jų besilaikant numestas svoris labai dažnai sugrįžta.
Dietos, kaip tenka įsitikinti, nėra veiksminga kovos su nutukimu ir sveikatos problemomis priemonė, bet reguliarūs fiziniai užsiėmimai ir subalansuotas mitybos racionas gali akivaizdžiai pagerinti žmogaus sveikatos būklę, net nesvarbu, kokios to žmogaus kūno apimtys.
„Norėtume paskleisti žinią, kad geros fizinės formos gali būti ir iš pažiūros apkūnus žmogus, kitaip sakant, kad sveikų žmonių yra visose svorio ir figūrų kategorijose“, – nurodė vienas iš publikacijos autorių Glennas Gaesseris, dirbantis Arizonos universiteto Sveikatos sprendimų koledže.
Remiantis Kanados visuomenės sveikatos agentūros pateiktomis rekomendacijomis, 18–64 metų suaugęs pilietis vidutinio–didelio intensyvumo sportu turėtų užsiimti ne mažiau kaip 2,5 valandos per savaitę, o 5–11 metų vaikai fiziškai aktyvūs turėtų būti bent valandą per dieną. Turint galvoje, kiek darbų tenka nudirbti ir kiek bemiegių naktų ištverti mažamečius auginantiems piliečiams, surašinėti konkrečius skaičius gali atrodyti neprasminga – kas gi suspėtų per visus rūpesčius dargi ir laiką fiksuoti?
Vis dėlto verta nepamiršti, kad fiziniam aktyvumui priskiriama ir tokia veikla, kaip spartus ėjimas stumiant priešais save vežimėlį, čiuožinėjimas pačiūžomis, šeimos iškyla dviračiais ir pan. Galima lažintis, kad šio tipo veiklos tikrai nestinga ir jūsų šeimos kasdienybėje. O dabar paskaičiuokite, kiek kartų vien šį rytą teko subėgioti laiptais, kol surinkote visus žaislus, knygas, drabužius ir kt., kurių jūsų atžalai staiga žūtbūt prireikė.
Tad liaukitės save kankinusi dėl to, kad netelpate į tuos džinsus, kurie jums tiko iki gimdymo. Be to, kai pasijusite išsekusi nuo nuolatinio lakstymo paskui vaikus, mėginkite save paguosti mintimi, kad šitai irgi sportas, teikiantis neabejotinos naudos sveikatai.
