Užsienyje ši prieštaringai vertinama knyga buvo išleista dar 2005-iais. Įdomu tai, kad pati autorė W. Lydall neturi medicininio išsilavinimo – kaip skelbia užsienio šaltiniai, ji yra antropologė. Pati rašytoja prisipažino savo dabar jau suaugusių vaikų taip pat neskiepijusi. W. Lydall nuomonė vakcinacijos tema – itin drastiška. Knygos autorė yra sakiusi, kad „skiepai neveikia ir padaro daugiau žalos, nei duoda naudos“.
Pati leidykla knygą pristato štai taip:
„Viena žinomiausių masinės vakcinacijos kritikių ir rizikų, susijusių su vaikų skiepais, eksperčių Australijoje Wendy Lydall universitete studijavo antropologiją ir teigia, kad rašymo ėmėsi gimus dukrai Chandrai. Kaip tik tada ji pradėjo rašyti savo knygą „Auginu vaiką be skiepų“. Dukrą ji augino be skiepų, nes ieškodama atsakymų į kilusius klausimus ir perskaičiusi daugybę literatūros, ėmė abejoti skiepijimo pagrįstumu. Neradusi tyrimais patvirtintų įrodymų apie vakcinų veiksmingumą ir negavusi atsakingų sveikatos priežiūros institucijų atsakymų į pagrįstus klausimus, ji pati ėmė ieškoti atsakymų į juos.“
Kritikuoja leidyklos sprendimą
Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa sako, kad toks leidyklos elgesys – itin neatsakingas. Ji ragina skaitytojus nesileisti vedžiojamiems už nosies.
„Obuolys, ar jums viskas gerai? Išverčia seną, dar iki pandemijos parašytą antivakserės knygą (kuri, beje, nėra nei mokslininkė, nei medikė), pilną melo ir iškraipytų faktų, paprašo įžangos kito negerbiamo Seimo nario, kuris tikriausiai ant bet ko pasirašytų, visa tai pavadina „patikima informacija“, gražiai apipavidalina, pardavinėja po 20 EUR.
Ši knyga nėra nei medicininė, nei mokslinė, nei joks gidas, kuris kažkaip gali padėti vaikams. Gaila ir gėda, kad Lietuvoje atsiranda ją leidžiančių.
Draugai, klausykite tikrų medikų ir mokslininkų, tikrinkite informaciją – ypač tą, kuri susijusi su brangiausiu turtu – sveikata, nesileiskite vedžiojami už nosies melagių“, – rašo G. Raibytė-Aleksa.
Delfi kreipėsi į leidyklą „Obuolys“, nusprendusią išleisti minėtą knygą. Tiesa, kol kas leidyklos komanda į užklausą neatsakė. Vos gavę komentarą tekstą papildysime.
Savo ruožtu vaikų ligų gydytoja, vaikų ir jaunimo klinikos „Empatija“ direktorė Sigita Burokienė Delfi teigia, kad knygos anotacija kelia nerimą, o paminėti argumentai primena viduramžius. Toks leidinys, medikės teigimu, klaidintų visuomenę, tad neturėtų būti leidžiamas.
„Skiepijimas – tai vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje. Kol nebuvo sukurta vakcinų, daug vaikų mirdavo visai maži arba visam gyvenimui tapdavo suluošinti. Skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir beveik išnaikinti poliomielitą, taip pat buvo užkirstas kelias begalei mirčių nuo daugelio kitų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kt. Skiepyti vaikai rečiau serga sunkiomis bakterinėmis infekcijomis (meningitu, sepsiu, pneumonija). Skiepų nauda yra įrodyta moksliniais tyrimais.
Vaikams skirtų medicininių preparatų, tarp jų ir vakcinų, saugumo reikalavimai yra labai aukšti. Prieš patenkant į rinką vakcinos praeina ilgą klinikinių tyrimų etapą, todėl skiepyti vaikus ES patvirtintomis vakcinomis yra visiškai saugu“, – akcentuoja gydytoja.
NVSC: skiepai per 50 metų išsaugojo 154 milijonus gyvybių visame pasaulyje
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad skiepijimas – tai pagrindinė mokslu grįsta priemonė, kuri apsaugo tiek kiekvieną vaiką, tiek visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų ir jų keliamų pavojų.
„Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Be to, skiepijimas padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams.
Skiepai taip pat padeda komplikacijų, kurias sukelia užkrečiamosios ligos (plaučių uždegimo, klausos praradimo, smegenų uždegimo ir kt.).
Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su šeimos gydytojais ar kitais kompetentingais specialistais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos.
PSO, kuri remiasi moksliniais tyrimais, skelbia, kad skiepai per 50 metų išsaugojo 154 milijonus gyvybių visame pasaulyje“, – Delfi komentuoja NVSC atstovai.
Tekstą netrukus papildysime ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų komentaru.