Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad net 39 proc. jaunuolių pasirinkimą lemia draugų ir šeimos narių pavyzdys, kuris yra pagrindinė priežastis, kodėl nepilnamečiai vartoja elektronines cigaretes, rašoma atsiųstame pranešime. Toliau rikiuojasi galimybė pasirinkti gaminį su įvairiais skoniais (31 proc.) bei įsitikinimas, kad elektroninės cigaretės yra mažiau žalingos nei kitų formų tabako gaminiai (17,1 proc.).
„Skirtingų tyrimų duomenimis, būtent šeimos narių ir draugų, taip pat nuomonės formuotojų įtaka yra pagrindinė priežastis, lemianti elektroninių cigarečių populiarumą tarp jauno amžiaus vartotojų. Lietuvoje šios srities tyrimų neturime, bet užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad nuo 30 proc. iki 50 proc. respondentų aplinkos įtaką įvardija kaip pagrindinę priežastį. Pandemijos metu, žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, kritęs elektroninių cigarečių vartojimas taip pat rodo, kad vartojimui didelę įtaką turi socialinė erdvė, kurioje leidžiamas laikas“, – kalba ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė dr. Lineta Ramonienė.
Pasak jos, didžiausią įtaką jaunimo pasirinkimui vartoti elektronines cigaretes daro ne nuomonės formuotojai, o artimiausia aplinka – geriausi draugai, tėvai, broliai ir seserys, kolegos.
„Paauglių požiūriui ir pasirinkimui labai svarbus tėvų požiūris. Jeigu tėvai mano, kad elektroninės cigaretės nėra rimta ir nekenkia sveikatai, jaunesni žmonės bus labiau linkę jas vartoti. Vienas tyrimas atskleidė, kad paaugliai, kurių tėvai išsiskyrę, 51 proc. dažniau vartojo elektronines cigaretes nei tie, kurių tėvai susituokę“, – sako L. Ramonienė.
Ji pažymi, kad taip pat vis didesnę reikšmę renkantis elektronines cigaretes turi kaina arba mažesni ilgalaikiai kaštai. „Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad, sudėjus vienų metų visus rūkymo kaštus, vidutinės rūkymo apimties vartotojui elektroninių cigarečių pasirinkimas kainuoja 20–30 proc. pigiau“, – sako L. Ramonienė.
Tuo metu sveikatos, kaip vieno iš svarbiausių vartotojų motyvų, reikšmė yra itin išaugusi po pandemijos. „Žmonės siekia sveikiau maitintis, daugiau judėti, skirto laiko meditacijai ir savęs pažinimui, mažiau dirbti ir daugiau laiko praleisti saviugdai“, – kalba L. Ramonienė.
Pripažįstama, kad elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių ir jų prieinamumas nepilnamečiams yra didelė problema. Kaip vienas iš galimų sprendimų minimi biometriniai duomenys, kurių technologija, pasak ekspertų, galėtų būti diegiama į elektronines cigaretes, kontroliuojant, kad jų negalėtų įsigyti nepilnamečiai. Tačiau L. Ramonienė įsitikinusi, kad, siekiant apriboti rūkymo apimtis tarp paauglių, atsakymas būtų ne informacinės technologijos, o švietimas.
„Ilgalaikį pokytį šioje srityje galime pasiekti tik pasitelkdami edukaciją. Siekiantis rūkyti žmogus visada suras būdą įsigyti cigarečių. Pasirinkimo motyvai daug labiau susiję su artimiausia aplinka nei su būdu įsigyti elektroninių cigarečių, todėl ir pokytis turi įvykti padedant tai pačiai aplinkai“, – sako L. Ramonienė.
