Pirmiausia išsigryninkime sąvokas. Galvos sumušimas – tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų, ar tiesiog kraujosruva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Galvos smegenų sukrėtimas daug rimtesnė būklė, kuri pasireiškia simptomiškai, vaikai būna bent trumpam praradę sąmonę, o atlikus tyrimus smegenyse matoma kraujosruvų, tokie pacientai stebimi ir gydomi ligoninėje. Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai – viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų.
Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams ir pabandysiu apžvelgti svarbiausius aspektus bei pasidalinti rekomendacijomis, kaip to būtų galima išvengti. Patyrę galvos traumas pacientai sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalvos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. hospitalizuoti tolimesniam stebėjimui ir gydymui.
Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau – nuo įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1–2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami.
Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis – 7 metai. Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke.
Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.
Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (paratemolio ir ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti. Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta, bet pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas.
Kreiptis į ligoninę po galvos traumos reiktų, kai:
- pacientas buvo praradęs sąmonę;
- čiuopiamas minkštas didelis guzas;
- yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti);
- krentama iš aukščiau nei 90 cm aukščio;
- kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus;
- atsirado traukuliai;
- pykino, išvėmė daugiau nei kartą;
- galvos skausmas stiprėja;
- atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų;
- sutriko kalba, jutimai;
- vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų;
- teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies;
- įvyko didelės energijos trauma;
- yra kraujuojančių žaizdų.
Kalbant apie žaizdas, pirmiausia reiktų stabdyti kraujavimą aptvarstant, o jeigu kraujavimas nesustoja po 10 minučių, žaizda yra didesnė nei 1 cm ar veido srityje, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją pirminiam žaizdos chirurginiam sutvarkymui.
Bet kokiu atveju, jeigu yra neramu dėl galvos traumos, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos. Belieka palinkėti, kad tokių traumų būtų kuo mažiau.
