Dėl to gydytoja nepalaiko tokių „vakarėlių“ ir rekomenduoja verčiau nuo šios ligos vaikus laiku paskiepyti.
– Ar neklysta tėvai manydami, kad vaikui persirgus vėjaraupiais, jau gali būti ramūs – daugiau šia liga jis nebesirgs?
– Pakartotinai vėjaraupiais vaikai susirgti gali, tačiau tokie atvejai yra reti. Dažniau pakartotinai suserga vaikai, turintys imuninės sistemos sutrikimų. Vėjaraupius sukelia Herpes grupės virusai Varicella zoster, kurie persirgus išlieka organizme ir vėliau gali sukelti juostinę pūslelinę.
Suaugusieji taip pat gali susirgti vėjaraupiais, ypač jeigu vaikystėje nesirgo ar nebuvo paskiepyti. Suaugusiems dažniau pasireiškia juostinė pūslelinė, kurią sukelia tas pats Varicella zoster, tūnantis latentinėje formoje žmogaus organizme persirgus vėjaraupiais, o susidarius palankioms sąlygoms aktyvuojasi ir sukelia ligą.
– Ar užsikrėsti galima tik nuo sergančio? Tarkim, ar tėvai, kurių vaikas serga vėjaraupiais namuose, gali pernešti šią infekciją savo kolegoms?
– Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergantis žmogus. Liga perduodama oro lašeliniu būdu ar per tiesioginį kontaktą. Užsikrėsti galima nuo sergančio žmogaus kelios dienos prieš simptomų atsiradimą ir penkios dienos po paskutinio bėrimo atsiradimo. Ligos simptomai atsiranda 11–21 dieną po kontakto su sergančiu žmogumi. Jeigu tėtis ar mama neužsikrėtė nuo savo vaiko, tai viruso kolegoms neperduos.
– Kaip laiku atpažinti pirmuosius simptomus? Kaip vėjaraupiai progresuoja ir kiek laiko vaikas serga?
– Labiausiai ligą išduoda specifinis odos bėrimas. Iš pradžių ant odos atsiranda smulkūs paraudimai, kurie greitai virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Vėliau pūslelės sutrūksta ir virsta šašeliais. Naujų bėrimo elementų atsiranda per 4–5 dienas, todėl vienu metu ant kūno stebimi skirtingi bėrimai. Toks bėrimas vadinamas polimorfiniu.
Sergant lengva ligos forma vėjaraupių bėrimas būna negausus – tik keli bėrimo elementai, o susirgus sunkesne forma bėrimas bus intensyvus, apimantis visas kūno dalis, gleivines.
Kiti vėjaraupių simptomai gali pasireikšti dieną ar dvi prieš pasirodant bėrimams: karščiavimas, nuovargis, irzlumas, galvos ir raumenų skausmas, sumažėjęs apetitas. Karščiavimas trunka 3–5 dienas.
– Ar tiesa, kad maži vaikai šia liga perserga lengviau? Kam ji pavojingiausia?
– Sunkesne vėjaraupių forma dažniau serga kūdikiai, paaugliai ir suaugę. Tačiau ir kitų amžiaus grupių vaikams vėjaraupiai gali labai sutrikdyti sveikatą ir sukelti sunkių komplikacijų.
Pavojinga vėjaraupiais susirgti nėštumo metu, ypač pirmoje nėštumo pusėje, taip pat – bet kokio amžiaus asmenims su imuninės sistemos sutrikimais, gydomiems imunosupresiniais vaistais nuo vėžio, ŽIV ar kitų ligų. Vėjaraupių sunkumas nuo lyties nepriklauso, tačiau imant susirgimų juostine pūsleline statistiką, tai mergaitės ir moterys serga dažniau.
– Kaip vėjaraupius gydyti? Kodėl gydytojai neberekomenduoja bėrimų tepti anksčiau nuo šios ligos neatsiejama laikyta briliantine žaluma?
– Lengva ligos forma gydoma namuose simptominėmis priemonėmis – paracetamoliu, skysčiais, odos higienos palaikymu. Vaikas turi būti izoliacijoje. Sunkios ligos formos dažnai gydomos ligoninėje, gydymui skiriami priešvirusiniai vaistai, imunoglobulinai.
Briliantinė žaluma dezinfekuoja odą ir padeda stebėti naujų bėrimų atsiradimą. Visgi ji nerekomenduojama dėl vaiko stigmatizacijos, nes žalias pigmentas ilgai nenusiplauna, išlieka net ir pasibaigus izoliacijai, tad visi žino, kad vaikas sirgo vėjaraupiais. Briliantinę žalumą galima pakeisti kitais odos dezinfektantais ar specialiomis putomis, mažinančiomis niežulį.
– Ar skiepai – veiksmingiausia priemonė prieš šią ligą? Papasakokite trumpai, ką tėvai turėtų žinoti apie vakciną nuo vėjaraupių?
– Vakcinos nuo ligos neapsaugo 100 proc., bet apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atvejais. Šalyse, kur vakcina nuo vėjaraupių įtraukta į nacionalinį skiepų kalendorių, vėjaraupių sumažėjo 80–85 proc., o sunkių formų, kai reikia gydymo ligoninėje, – daugiau nei 90 proc. Lietuvoje vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių, ji yra mokama, todėl skiepijimo apimtys labai mažos.
Nuo vėjaraupių skiepijama gyva susilpninta vakcina. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus ir suaugę. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis su 4–6 savaičių pertrauka. Ypač rekomenduojama skiepyti vaikus, kurie anksčiau nesirgo ir planuoja lankyti ugdymo įstaigą, moterims prieš planuojant nėštumą, asmenims, dirbantiems vaikų darželiuose, mokyklose, gydymo įstaigose, medicinos studentams. Įsitikinti, kad nesirgote vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą.
Skiepyti nerekomenduojama jaunesnių nei 12 mėn., nėščiųjų, asmenų, esančių imunosupresinėje būklėje (dėl įgimto imunodeficito ar gydymo imuninę sistemą veikiančiais vaistais), taip pat dėl alergijos vakcinoje esančiai medžiagai.
