Kaip apsaugoti savo atžalas nuo dirbtinio intelekto keliamų pavojų? Kodėl svarbu gerai pagalvoti prieš publikuojant savo vaikų atvaizdus socialiniuose tinkluose? Apie tai kalbamės su ilgametę patirtį sukaupusiomis ekspertėmis.
Dirbtinis intelektas – ir draugas, ir priešas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad skaitmeninis amžius vis sparčiau tampa dirbtinio intelekto amžiumi.
„Tai įrodo ne tik sparčiai tobulėjančios technologijos, kurių integracija tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, bet ir vis plačiau įvairiose gyvenimo srityse naudojamos dirbtinio intelekto galimybės“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas gali tapti puikiu pagalbininku atliekant darbus ar kuriant naują turinį, tačiau, kaip ir kiekviena technologinė naujiena, jis gali sukelti ir tam tikrų grėsmių žmonių, o ypač – vaikų ir jaunimo, privatumui bei duomenų saugumui internetinėje erdvėje.
„Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pagalba internetinėse platformose surinkti asmeniniai vaiko duomenys – naršymo istorija, gyvenamoji vieta, pomėgiai ir net atvaizdas gali būti naudojami reklamos tikslais, kryptingai formuoti tam tikrus vaiko vartojimo įpročius“, – nurodo specialistė.
Tarnybos atstovė priduria, kad dirbtinio intelekto pagalba gali būti sugeneruotas netinkamas, vaiko amžiui nepritaikytas turinys. Vaikai gali net tapti tapatybės vagystės bei kitų kibernetinių nusikaltimų aukomis.
Taisyklės, kurias svarbu žinoti
Direktorė I. Skuodienė pabrėžia, kad siekiant išvengti su dirbtiniu intelektu susijusių grėsmių, pirmiausia svarbu akcentuoti suaugusiųjų atsakomybę ir kritišką savo veiksmų viešojoje erdvėje įvertinimą bei nuolatinį vaikų mokymą. Svarbus ir pastovus tam tikrų taisyklių vaikams priminimas. Jie turi žinoti, kaip reikėtų saugiai elgtis internete.
„Tad vaiko teisių gynėjai jau kurį laiką kalba ir primena žmonėms, kad vaiko atvaizdas, kaip ir kiti jo asmens duomenys, turėtų būti skelbiami labai atsakingai ir įvertinant visas galimas rizikas. Svarbu atsižvelgti ir į tobulėjančias technologijas, dirbtinio intelekto galimybes“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji aiškina, kad mūsų šalies įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą apsaugą. Filmuoti ar fotografuoti vaiką galima tik su tėvų, globėjų ar paties vaiko sutikimu.
„Net ir tada, kai sutikimas gautas, vaikas gali būti fiksuojamas tik tinkamai apsirengęs, iš jo negali būti šaipomasi. Visais be išimties atvejais, viešojoje erdvėje paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai, neturi žeminti jo garbės ir orumo“, – primena I. Skuodienė.
Anot pašnekovės, negalima naudoti vaiko atvaizdo neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbto vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį. Taip pat įstatymais įtvirtintas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti nepilnamečio asmens duomenis, kurie žemina jo orumą bei pažeidžia interesus. Išimtis taikoma tik tuomet, kai yra paskelbta vaiko paieška.
Suaugusiųjų atsakomybė – nenuginčijama
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė aiškina, kad vaiko teisę į atvaizdą gina įstatymai, tačiau svarbu ir tai, kad šią teisę užtikrintų ir tėvai, globėjai, artimieji ir visa visuomenė.
„Todėl prieš keldami vaiko nuotrauką ar vaizdo medžiagą į viešąją erdvę pagalvokime, ar tai daryti būtina, ar ateityje tai nepakenks vaikui. Įvertinkime, kokią įtaką įamžinta akimirka gali turėti vaikui augant, keičiantis, kas turės prieigą prie paskelbtos informacijos ir kaip ji galėtų būti panaudota. Pavyzdžiui, svarbu įvertinti, ar ja nepasinaudos blogo linkintys žmonės, ar atvaizdas nebus panaudotas automatiškai generuojamam netinkamo pobūdžio turiniui kurti“, – teigia I. Skuodienė.
Ji ragina prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus atidžiai peržiūrėti nustatymus ir įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis.
Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos
Pašnekovė nurodo, kad jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, svarbu jo paklausti, ar jis nori viešinti savo atvaizdą. Būtina atminti, jog kai vaiko ir tėvų nuomonės skiriasi, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus.
„Tais atvejais, jeigu tėvai ar globėjai pastebi, kad vaiko atvaizdas ar kitas su jo atvaizdu sugeneruotas turinys buvo paviešintas prieš tai negavus tam sutikimo, pirmiausia reikėtų kreiptis į nuotrauką paviešinusį asmenį, įmonę ar įstaigą ir paprašyti atvaizdą pašalinti iš viešosios erdvės. Jeigu nepavyksta susitarti ar žmogus nesutinka nuotraukos pašalinti, galima kreiptis pagalbos į institucijas. Jeigu atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose ar visuomenės informavimo priemonėse, tokiais atvejais padėti galėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba“, – aiškina I. Skuodienė.
Kilus klausimams ir norint pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima skambinti telefonu: 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Blogais kėslais naudojamas dirbtinis intelektas – grėsmė visai šeimai
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė sako, kad dirbtinis intelektas gali būti panaudotas itin plačiai, priklausomai nuo to, koks konkrečiai dirbtinio intelekto modelis naudojamas.

„Pavyzdžiui, jei technologija skirta panaudoti vaikų atvaizdus, dirbtinio intelekto pagalba sukuriant netikras nuotraukas, siekiant paveikti jų tėvus, rizikos gali būti tiek finansinės, tiek emocinės. Jei dirbtinio intelekto pagalba nuotraukos yra pakoreguojamos, pavyzdžiui, siekiant įžeisti ar pažeminti, žala gali būti padaryta ir patiems vaikams“, – nurodo pašnekovė.
Anot jos, tokios situacijos gali lemti patyčias bei prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų ir turėti kitokių pasekmių.
Svarbu įvertinti visus UŽ ir PRIEŠ
Pašnekovė aiškina, kad siekiant, jog internete patalpintos nuotraukos būtų pašalintos, reikėtų įvertinti du aspektus: kas jas paskalbė (pvz. mokykla) ir, ar toks paskelbimas turi teisinį pagrindą.
„Taigi, jei yra pagrindas, žmonės gali kreiptis į nuotraukas paskelbusią organizaciją ar asmenį su prašymu nuotraukas pašalinti“, – teigia I. Mauricienė.
Anot jos, papildomai rekomenduojama tėvams kalbėtis su savo vaikais ir šviesti juos apie jų asmens duomenų apsaugos internete svarbą, galimas grėsmes ir jų ilgalaikį poveikį.
„Visuomet reikia įvertinti, kad asmens duomenis paskelbus internete iš dalies prarandama jų kontrolė, todėl juos gali pasiekti ir tie, kuriems tokios prieigos tėvai nenumatė. Rekomenduotina atidžiai įvertinti, kam priklauso konkrečios grupės, konkursai, programėlės ir kokį poveikį vaikui gali padaryti tokios nuotraukos“, – naudinga informacija dalinasi specialistė.
Ji pabrėžia – visuomet verčiau gerai pagalvoti prieš internete dalinantis su vaikais susijusia informacija.
Grėsmė išlieka ir nesinaudojant dirbtiniu intelektu
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė I. Mauricienė primena, kad ne visi dirbtinio intelekto produktai savaime yra vertinami kaip keliantys didelę riziką ar sudarantys sąlygas asmens duomenis panaudoti nusikalstamiems ar neigiamiems tikslams.
„Asmens duomenų skelbimas gali sukelti neigiamas pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar tokie duomenys bus apdorojami dirbtinio intelekto pagalba. Tai reiškia, kad visi asmenys (vaikai, tėvai, artimieji, švietimo įstaigos atstovai) turi atsargiai vertinti asmens duomenų skelbimo poveikį“, – sako pašnekovė.
Norintiems sužinoti daugiau I. Mauricienė pataria įdėmiau panagrinėti Europos Komisijos sukurtą Dirbtinio intelekto aktą bei kitą informaciją, kuri tikrai pravers siekiant gilintis į šią temą.
