– Sandi, pradedate mokyti krepšinio paslapčių mokyklinio amžiaus berniukus? Esate profesionalus krepšinio treneris, jums įprasta treniruoti suaugusiuosius, norėjosi papildomos veiklos su jaunimu?
– Profesionalaus trenerio darbas toks, kad niekada nežinai kada liksi be darbo. Kiekvienam norisi stabilumo ir veikti tai, ką labiausiai mėgsti. Be to pastebėjau, kad yra vaikų, kurie nesportuoja apskritai arba dar nėra pasirinkę jokios sporto šakos. Todėl kilo mintis organizuoti treniruotes, kurios skirtos vaikams pabandyti arba tiesiog išmokti žaisti krepšinį, tiems vaikams, kurie yra nesportuojantys arba lanko kitos sporto šakos treniruotes. Pavyzdžiui, lanko kovos menus arba plaukimą, o mes siūlome vieną arba du kartus per savaitę lankyti ir krepšinį. Noriu duoti galimybę tiems vaikams, kurie neužsiima krepšiniu, bet norėtų pažinti šią sporto šaką iš arčiau.
– Treniruotes siūlote kaip smagų popamokinį užsiėmimą nuo 10 iki 14 metų berniukams. Kodėl pasirinkote būtent tokį amžių?
– Dažniausiai šiame amžiuje vaikai jau patys gali nuspręsti ar jie nori lankyti krepšinį, ar ne. Tad mes sudarome būtent tokio amžiaus grupes, kad nebūtų didelio amžiaus skirtumo tarp vaikų, kad jiems būtų įdomu. Ir kas žino, gal koks talentas ir atsiras. Tiesa svarbu paminėti, kad mes nesame sporto mokykla, siūlome tiesiog laisvalaikį praleisti prasmingai, sveikai, bei smagiai. Man labiausiai norisi, kad kuo daugiau vaikų sportuotų
Pamenu ir mane ne iš pirmo karto priėmė į sporto mokyklą. Tada senelis nuvedė į muzikos mokyklą, kas man labai nepatiko. Tai aš pats mamos paprašiau nuvežti mane į sporto mokyklą ir kad ji treneriui pasakytų, kad aš noriu žaisti krepšinį. Nuo to laiko aš krepšinyje. Tad manau, panašaus amžiaus vaikai jau turi tvirtą savo nuomonę.
– Nuo kada vaikai apskritai gali pradėti varinėti kamuolį po aikštelę? Kokio amžiaus sulaukus jau matosi, kad vienas ar kitas vaikas turi talentą krepšiniui?
– Mano sūnus jau pusės metų pradėjo žaisti krepšinį (juokiasi). O šiaip neretai nuo primos klasės vaikai leidžiami į sporto mokyklą. Talentas gali pasireikšti įvairiame amžiuje, tad nėra kažkokios konkrečios taisyklės.
– Pasakykite iš savo patirties, kam labiausiai tinka krepšinis ir kokių duomenų reikia, norint užauginti gerą krepšininką?
– Visų pirma reikia turėti didelį norą, meilę krepšiniui. Laikui bėgant gali išryškėti talentas, pamatai kaip vaikas tobulėja. Jeigu vaikui patinka, tai jam nėra sunku, jis mėgaujasi krepšiniu. Todėl ir treniruotės turi būti įdomios, juk vaikai mėgsta žaisti.
– Ar ūgis labai svarbus? Juk vos pradėję žaisti mokiniai dar auga, vieni daugiau, kiti mažiau...
– Mums ūgis nesvarbus, svarbus yra noras sportuoti ir išmokti žaisti krepšinį.
– Kokių reikia investicijų? Juk paprastai, pasiryžus lankyti treniruotes tenka galvoti ne tik apie pinigus.
– Žinoma, tai yra ir savo asmeninio laiko, pastangų investicija ir tik nuo vaiko priklauso, ar ta investicija bus į tiesiog smagų laisvalaikį, ar ir į ateities karjerą. Aš pats treniravausi kasdien ir keliose grupėse sporto mokykloje, tad skirdavau tam po kelias valandas per dieną, nes myliu krepšinį. Tačiau mano siūlomos treniruotės nėra griežta sporto mokykla. Aš siūlau krepšinio treniruotes geram laisvalaikiui.
– Kai pats pradėjote žaisti krepšinį, teko ką nors paaukoti – žaidimus kieme su draugais, pasimatymus su merginomis?
– Na, man niekas kitas nebuvo įdomu, nes tikslas jau nuo pat mažens buvo tapti profesionaliu krepšininku.
– Krepšinis populiaresnis tarp berniukų, ar pastebite ir augantį mergaičių domėjimąsi šia sporto šaka?
– Latvijoje labai geras lygis ir yra stipri moterų rinktinė, kuri šiais metais važiuos į pasaulio čempionatą. Mažoms mergaitėms yra geras pavyzdys, ko siekti. Lietuvoje ši tendencija taip pat matoma, skiriamas didesnis dėmesys moterų krepšiniui nuo ankstyvo amžiaus. Tačiau lyginant su ta pačia Latvija, čia, Lietuvoje, moterų krepšinis dar šešėlyje, o Latvijoje ir moterų, ir vyrų krepšinis tokio paties gero lygio.
– Kokie jūsų, kaip trenerio tikslai?
– Mano projekto „Ateik sportuot" tikslas daugiau orientuotas į tuos vaikus, kuriems iki šiol krepšinis buvo nepažintas pasaulis. Čia jie galės krepšinį atrasti, išmokti, suprasti, ir galbūt atsiras noras tuo užsiimti rimtai. Beje, mano bičiuliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai irgi pradėjo užsiimti krepšiniu sulaukę 13 metų. O mano asmeniniai tikslai, kad šis projektas pradėtų veikti, pritrauktų kuo daugiau vaikų, o ir pačiam norisi toliau visapusiškai tobulėti šioje srityje.
– Krepšinis nėra tik žaidimas su kamuoliu, tiesa? Svarbu ir tam tikri psichologiniai dalykai?
– Žinoma. Šio projekto tikslai jaunuoliams išugdyti pasitikėjimą savimi, būti sportiškais, nebijoti žaisti komandoje, nebijoti daryti klaidų, lavinti koordinaciją, mąstymą, išmokti savarankiškai priimti sprendimus.
– Jau turėjote pirmąsias treniruotes ir pažintį su būsimais krepšininkais. Kokie įspūdžiai?
– Pirmojoje treniruotėje dalyvavo tie jaunuoliai, kurie jau lanko kokius nors užsiėmimus, tarkime, muziką ar kitą sporto šaką. Bet jie panoro lankyti ir krepšinį, jiems buvo įdomu, koks tas krepšinis ne iš šalies stebint, o patiems dalyvaujant. Man svarbu, kad jiems būtų įdomu ir, kad jie sportuoja, tad įspūdžiai puikūs.
