Aiškinimas gali prilygti vaiko pažeminimui
Kaip parodė Lietuvos gyventojų apklausa, tėvai, turintys nepilnamečių vaikų, skirtingai reaguoja, kai vaikas sulaužo ar sugadina elektroninį prietaisą, rašoma EPA pranešime žiniasklaidai. 67 proc. respondentų teigė paaiškinantys, kaip saugoti ir naudotis prietaisu, ketvirtadalis tiesiog nuperka naują, penktadalis duoda seną prietaisą, kurio sugadinimas nekeltų streso, o 11 proc. taiko bausmes ir kurį laiką neperka prietaiso.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad bausmes taikančių moterų yra dvigubai daugiau nei vyrų – pastarieji kur kas dažniau yra linkę vaikui tiesiog nupirkti naują prietaisą. 46–55 metų tėvų, taikančių bausmes vaikams, buvo beveik dvigubai daugiau nei 26–35 metų tėvų. Tuo tarpu tarp bausmių šalininkų tėvų, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, yra trigubai daugiau nei turinčių aukštąjį išsilavinimą.
„Daugelis tėvų yra linkę su savo vaikais elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su jais pačiais. Regis, gerai, kad bausmes taiko tik 11 procentų, o 89 procentai jų netaiko. Tačiau kaip rodo praktika, netgi tie tėvai, kurie nemano baudžiantys savo vaiką, už sulaužytą ar sugadintą daiktą savo vaiką aprėkia, išvadina nepagarbiais epitetais, jį pažemina, nuvertina. Tokiu elgesiu vaikas laužomas psichologiškai“, – sako vaikų psichologė Jūratė Bortkevičienė.
Kai vaikas sulaužo ar sugadina prietaisą, pasak psichologės, pirmiausia turi būti išsiaiškinta, kaip tas daiktas sulūžo: galbūt vaikas yra tiesiog smalsus ir tą daiktą išardė? Toks aktyvus smalsumas yra vaiko augimo sudedamoji dalis. Jeigu paaiškėtų, kad vaikas tai padarė iš pykčio, tuomet reikėtų išsiaiškinti, kaip kilo tokia emocija ir kur galėtume ją nukreipti.
Bausmių pasekmė – savimi nepasitikintis vaikas
„Iš tikrųjų vaikas itin retai laužo ar gadina daiktus tyčia ar su aiškiu tikslu sugadinti. Pasitaiko, kad daiktas sugadinamas, siekiant tėvų dėmesio, ar dėl neatsargumo, neįvertinus atsakomybės“, – pastebi J. Bortkevičienė.
Ji atkreipia dėmesį: jeigu vaiką stipriai baudžiame, didėja vaiko nepasitikėjimas savimi: jis nesupranta, ką padarė, bet supranta, kad padarė kažką baisaus. Kai tėvai jam sako, kad jis toks neatsakingas, nevėkšla ir pan., vaikas patiki tuo – taip jaučiasi ir taip elgiasi. Kita bausmių pasekmė – atsiranda baimė bet ką daryti, baimė klysti, vaikas kiekviename žingsnyje pradeda bijoti ir ta baimė neskatina jo augti, o tai yra itin svarbu.
„Dar vienas svarbus aspektas – vaikas supranta, kad su juo nesąžiningai elgiamasi. Galbūt jis norėjo ne sugadinti, o sutvarkyti daiktą, todėl jam sukyla neteisybės jausmas: „aš darau gerai, o mane baudžia“. Ilgainiui tai gali atimti norą daryti ką nors gera. Be to, dalis vaikų pradeda meluoti, slepia, kad kažkas įvyko. Slėpdami jie neišmoks pamokos, kad normalu yra suklysti ir ieškoti problemos sprendimų, kai nutinka kas nors netyčia“, – aiškina J. Bortkevičienė.
Anot psichologės, kai kurie tėvai sako vaikui: „Tau dabar reikės milijoną metų dirbti, kad tokį nupirkti“ arba „Tu žinai, kiek tai kainavo?“
„Kartais vaikui sakoma: „Mažuti, nepergyvenk, nupirksim tau naują“. Tai – irgi klaida, nes taip vaikas skatinamas neprisiimti atsakomybės ir nieko nebesaugoti, nes žino, kad jam visada bus nupirktas naujas daiktas. Kita tėvų klaida sakyti vaikams: „Tavo problema.“ Iš tiesų vaikams reikia padėti išspręsti problemas, nes susidūręs su rimta problema vaikas nesikreips į tėvus ir tai gali turėti skaudžias pasekmes“, – perspėja J. Bortkevičienė.
Psichologė įvardijo 6 teisingos tėvų elgsenos žingsnius, kai vaikas sugadino daiktą
1. Įkvėpkite oro. Pasistenkite nepradėti rėkti ar žeminti vaiko, tardami „Aš gi tau sakiau“.
2. Paklauskite vaiko, kas nutiko. Reikia, kad vaikas papasakotų apie nutikimą iš savo perspektyvos.
3. Paklauskite vaiko, kaip jis jaučiasi. Labai svarbu, kad vaikas įvardintų savo jausmus.
4. Papasakokite vaikui, kaip jaučiatės jūs, tėvai. Pavyzdžiui; „Man nesmagu, kad tu neatsiklausęs paėmei ir kad taip atsitiko.“
5. Pasikalbėkite su vaiku, koks galėtų būti sprendimas. Gal daiktą galima sutaisyti? O gal vertėtų nupirkti naują? Kiek tai kainuotų? Rekomenduojama kartu su vaiku susidėlioti aiškų veiksmų planą, ką dabar daryti.
6. Pasikalbėkite su vaiku apie gautą pamoką. Kartu kelkite klausimus, ką daryti: prieš imant daiktą – atsiklausti, netaisyti nepasitarus, neimti daiktų supykus, nebėgti su telefonu rankose, važiuojant dviračiu nelaikyti telefono kišenėje. Vaikas turi pasimokyti iš situacijos.
Kaip parodė apklausa, ne visi respondentai atsakingai elgiasi su sulaužytais elektronikos prietaisais. Net 18 proc. respondentų sugedusius elektros prietaisus prisipažino išmetantys į buitinių atliekų konteinerius, o 21 proc. jų tvirtino pasidedantys juos sandėliukuose arba rūsiuose.
„Paaiškėjo, kad kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo atsakingesnis požiūris į elektronikos atliekas – daugiau jų išmetama į specialius elektronikai skirtus konteinerius ir mažiau patenka į buitinių atliekų konteinerius. Todėl edukacija šiais klausimais tikrai duoda efektą. Dėl to labai svarbu, kad tėvai, kurių vaikas tyčia ar netyčia sulaužo prietaisą, paaiškintų apie atsakingą atliekų rūšiavimą ir kad elektronikos laužas ir panaudotos baterijos – ypatingos atliekos. Joms skirti specialūs mūsų organizacijos konteineriai prekybos vietose, mokslo įstaigose ir kitur, o stambiagabarites elektronikos atliekas išvežame nemokamai – pakanka užsiregistruoti telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete adresu www.epa.lt“, – atkreipia dėmesį EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Visuomenės nuomonės apklausą, siekiant išsiaiškinti tėvų vaidmenis, vaikams sugadinus elektronikos prietaisus, EPA užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti visoje Lietuvoje gyvenantys 1008 respondentai, kurių amžius – 18–75 metai.
