Lektorė skaitys pranešimą ankstyvojo ugdymo forume „Jausk. Matyk. Tapk“, kuris vyks gegužės 17–19.
Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais? Kokią naudą visa tai turi?
Pokalbis – tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Todėl reikia laiko ir tėvų supratimo, kad skirtas dėmesys ir geranoriškas pokalbis su mažyliu sudarytų sąlygas pajusti, ką išgyvena vaikas, ir padėti išreikšti savo patirtį bei emocijas žodžiais – būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku. Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis.
Per dieną vaikas patiria įvairių įvykių, išgyvena visą spektrą emocijų. Kadangi jis ne visada žino, kaip tai, kas patirta išreikšti, jam reikia tėvų ir aplinkinių pagalbos. Kai klausomės mažylio ir sakome žodžius, apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame pasijusti geriau. Tokiu būdu ugdomas saugumo jausmas. Jis jaučia, kad tai, ką jis patiria, yra normalu, ir palaipsniui mokosi geriau valdyti savo emocijas, elgesį, vienaip ar kitaip elgtis skirtingose situacijose, pažinti aplinką.
Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos, nes vaikas įpranta pasakoti ką išgyvena, kaip jaučiasi. Tokie artimi santykiai sudaro prielaidas ateityje pasikalbėti apie svarbius dalykus, vykstančius vaiko gyvenime, taip pat aptarti rūpimus klausimus bet kuriomis rūpimomis temomis.
Kokie kasdieniai patarimai padeda vaikams atsiverti?
1. Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką, kad galėtumėte ramiai pasikalbėti. Pasirinkite laiką, kai esate laisvas, ir vietą, kur galėsite netrukdomi kalbėtis. Bendravimas su vaiku bus lengvesnis, jei jis pajus, kad jūs skiriate vaikui visą savo dėmesį. Taigi atsisakykite dvigubų užduočių, pavyzdžiui, neskaitykite elektroninių laiškų ar nedarykite kito pašalinio darbo, kol vaikas su jumis kalba. Jis turėtų jausti, kad skiriate visą dėmesį tik jam ir jo situacijai aptarti.
2. Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis. Jūsų mažylis gali nenorėti kalbėtis, jei yra susikoncentravęs į žaidimą ar kitą dominančią veiklą. Po vakarienės ar grįžus iš ugdymo įstaigos dažnai yra tinkamas laikas skirti dėmesio ir pasikalbėti. Svarbu, kad vaikas matytų kalbančiojo akis, žvilgsnį, malonų nusiteikimą, geranorišką šypseną, todėl stenkitės būti jo akių lygyje.
3. Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas. Kai vaikas kalba, išklausykite jį iki pabaigos. Skirkite visą dėmesį, kad suprastumėte, ką jums sako. Taip pat leiskite įgyvendinti savo idėją, net jei nesutinkate su tuo, ką jis sako. Vėliau galite paaiškinti savo požiūrį.
4. Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti. Pavyzdžiui, galite performuluoti tai, ką jis sako, savo žodžiais arba užduoti jam klausimų.
5. Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus. Pabandykite apibūdinti tai, ką jis matė: „Sesė paėmė tavo žaislą. Matau, kad tave tai nuliūdino.“ „Ar tu liūdi dėl to, kad mes nėjome į parką dėl lietaus?“ Kai įvardijate jų emocijas, jūsų vaikas jaučiasi paguostas. Jis taip pat palaipsniui mokosi suprasti, ką jaučia.
6. Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį. Savo požiūriu ir veiksmais vaikas siunčia žinutes, kurios gali padėti geriau jį suprasti. Taigi, jei mažylis yra irzlesnis nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad kažkas jį jaudina.
7. Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami. Venkite kalbėti su vaiku peikdami jį ar apibendrindami situacijas tokiais žodžiais kaip „visada“ arba „niekada“.
8. Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote. Tokios veiklos metu vaikas jausis esąs svarbus asmuo šeimoje. Tuomet jis norės daugiau kalbėtis su jumis.
Tad nepamirškime, kad kalbėjimas padeda vaikui išreikšti susikaupusias emocijas, patirtus dienos įvykius, o nuolatinis bendravimas ugdo įprotį būti atviru kalbant su tėvais bet kuriomis temomis. Toks vaiko atvirumas jūsų atžvilgiu palengvins tiek kasdienybėje, tiek sprendžiant sudėtingesnes situacijas ateityje.
Prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė savo mintimis ir idėjomis dalinsis ankstyvojo ugdymo forume „Jausk. Matyk. Tapk“, kuris vyks gegužės 17–19 dienomis. Daugiau apie forumą – čia.
