Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė pranešime žiniasklaidai sako, kad mirus artimam žmogui, išgyvenus bet kokią didelę netektį, patyrus skyrybas ar susidūrus su sunkia liga, pirmosios Kalėdos, gimimo dienos, šeimos šventės dažnai būna ypač sunkios.
„Paprastai šventės asocijuojasi su tam tikromis tradicijomis, įpročiais, artimųjų ratu. Tačiau, susidūrus su netektimi ar kitais stipriais emociniais sunkumais, žmonės yra priversti priimti kitokią realybę, suvokti, kad dabar viskas bus ne taip, kaip įprasta. Ši, naujoji realybė, dažnai būna skaudi, tačiau yra neišvengiama“, – sako K. Jancevičiūtė.
Psichologė psichoterapeutė Greta Glizikienė priduria, kad netektis yra rimčiausias gedėjimo atvejis. „Gedėdami mes sąmoningai nagrinėjame praradimą, prisimename viską, ką teko su išėjusiu žmogumi patirti, ką jis mums reiškė, ką padovanojo, ko moko savo išėjimu. Kartu atrandame, kas iš tiesų tas žmogus buvo. Todėl natūralu, kad švenčių metu, nematydami artimo žmogaus prie stalo, švęsti norime mažiausiai“, – komentuoja specialistė.
Anot jos, artimojo netekęs, gedintis žmogus nenori bendrauti, būti triukšme. Jo nedomina dabartiniai gyvenimo įvykiai, dažnai jis skirsto gyvenimą į „iki“ ir „po“ netekties.
„Kai žmogus išgyvena skausmą per šventes, be įprasto šventinio streso, jį gali apnikti ir liūdesys, pyktis, ilgesys arba šios emocijos gali sustiprėti. Jei netektis buvo tinkamai išgedėta, neužlaikant savyje emocijų, per šventes gali užplūsti natūralus ilgesys. Tačiau jei po netekties, skyrybų ar sunkios žinios emocijos nebuvo išgyventos, šventinis laikotarpis gali jas iškelti į paviršių. Pavyzdžiui, jeigu žmogus artimojo neteko mažiau nei prieš metus, gali sugrįžti depresijos etapas – viena iš penkių gedėjimo stadijų. Svarbu sąmoningai suprasti, kad tai yra normalu, leisti sau išgyventi visas emocijas, tačiau jose „neužstrigti“ ir pamėginti kiek įmanoma pasidžiaugti šiuo laikotarpiu be kaltės jausmo“, – pataria K. Jancevičiūtė.
Kaip padėti sau
Anot K. Jancevičiūtės, norint lengviau išgyventi šventinį laikotarpį, pirmiausia reikėtų pasistengti priimti esamą situaciją ir nesipriešinti jai.
„Jei artimas žmogus mirė, paliko arba dėl ligos negali per šventes būti šalia, o jūs nieko pakeisti negalite, užuot skendėję prisiminimuose, pagalvokite apie tai, ką galite padaryti šiuo metu, kad šventės būtų kiek įmanoma jaukesnės ir lengvesnės. Nereikėtų atsiriboti nuo kitų brangių žmonių, atvirkščiai – patartina su jais praleisti kuo daugiau laiko“, – siūlo pašnekovė.
Artimąjį, kurio netekome, ji pataria prisiminti prasmingomis veiklomis – kad ir iškepant jo mėgtą pyragą ir taip pajuntant jo buvimą šalia.
„Užplūdus liūdnoms emocijoms, nereikia jų slopinti, tačiau svarbu leisti sau prisiminti džiugias akimirkas, jausti dėkingumą, kad turėjome galimybę jas patirti“, – sako K. Jancevičiūtė.
Tais atvejais, kai artimasis suserga sunkia liga ir per šventes negali būti šalia, reikėtų su juo kuo daugiau kalbėtis, skirti nuoširdaus dėmesio ir palaikymo.
„Kalbėkite atvirai ir pasistenkite įsisąmoninti, kad viskas šiame gyvenime yra laikina, taip pat ir situacija, kurią išgyvenate. Svarbiausia neatsiriboti ir išgyventi viską kartu“, – pataria K. Jancevičiūtė.
Pamiršti lūkesčius
Kitas išbandymas, kuris tenka skausmą kenčiančiam žmogui – aplinkinių lūkestis, kad jis bent per šventes pagaliau imtų džiaugtis gyvenimu. K. Jancevičiūtė patikslina, kad šis aplinkinių lūkestis dažnai apsunkina netekties išgyvenimą ne tik šventiniu laikotarpiu.
„Mūsų visuomenėje yra įprasta vengti liūdesio emocijų bei pykčio. Aplinkiniams nepatogu būti šalia liūdinčio žmogaus, tačiau šis nepatogumas yra susigalvotas. Jeigu tikrai nežinome, ką pasakyti liūdinčiam žmogui, nereikia stengtis jo pralinksminti; užtenka pabūti šalia, tokiu būdu duodant nebylią žinutę, jog išjaučiate artimojo skausmą ir palaikote jį. Tokioje aplinkoje gedinčiam, liūdinčiam žmogui saugu priimti savo paties emocijas ir lengviau jas išgyventi“, – pataria K. Jancevičiūtė.
Žmogui, kuris jaučia, kad aplinkiniai nesupranta jo liūdesio, gali padėti sąmoningumo lavinimas ir meditacija. O kartais, jei aplinkinių spaudimas itin stiprus, gali būti sveika kuriam laikui nuo jų atsiriboti ir bendrauti tik su tais, kas priima jūsų emocinę būklę tokią, kokia ji yra.
„Be to, svarbu paminėti, kad kartais aplinkinių reakcija būna visai priešinga – pavyzdžiui, netektį išgyvenęs žmogus gali sulaukti klausimų, kaip jis ar ji geba taip ramiai džiaugtis šventiniu laikotarpiu, kai neseniai mirė artimasis? Tokioje situacijoje svarbu suprasti, kad nors ir netekome mylimo žmogaus, mūsų pareiga yra gyventi toliau ir dėl to nereikia jausti kaltės“, – užtikrina pašnekovė.
