Patirtos seksualinės prievartos ženklai gali būti ir nebylūs: į ką atkreipti dėmesį ir kaip padėti nukentėjusiam vaikui

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad kasmet gaunant vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimai smurtą, taip pat ir seksualinį, patyrusių vaikų. Seksualinis smurtas – viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, nes dažnai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus, jaučia gėdą, pyktį, baimę dėl patirtų įvykių, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos.

Seksualinį smurtą patyrusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba, atkreipiamas dėmesys tarnybos parengtame pranešime.

Remiantis psichologų įžvalgomis ir vaiko teisių gynėjų darbo praktika, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, jo savijautą, kalbą – ne tik į tuos žodžius, kuriuos vaikas išsako, bet ir į tas temas, kuriomis vengia kalbėti. Įvairius patirtos seksualinės prievartos ženklus atskleidžia ir vaiko piešiniai, rašinėliai, pokalbiai, kuriuose vaikas gali kalbėti tarsi apie savo draugų patirtį, nors iš tiesų, tokiu būdu bando perteikti savo paties išgyvenimus.

Jeigu vaikas, jo elgesys kažkuo pasikeitė, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą. Jis gali pasireikšti ne vien lytine prievarta, bet ir nemaloniais prisilietimais, gestais, demonstruojama nepadoria vaizdine medžiaga, žodiniais užgauliojimais bei kitais veiksmais, kurie vaikui gali sukelti nemalonius, gąsdinančius jausmus.

Taip pat vaiko teisių gynėjai nori atkreipti dėmesį į prevencijos šeimoje seksualinio smurto tema svarbą ir tėvų atsakomybę nuo mažens ugdyti vaiko sąmoningumą ir supratimą apie save bei savo kūną. Svarbu, jog vaikas suprastų, kad jo kūnas priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo, niekam nevalia jo liesti.

„Mokykime vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti, taip pat paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais ar kitais veiksmais. Galiausiai, vaikui svarbu žinoti, kad jis turi teisę pasakyti tvirtą „ne“ ir „stop“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti.

Nepamirškime, kad kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą – galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – ragina tarnybos atstovai.

Vaiko teisių gynėjai reaguoja visais atvejais, kai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pažymi tarnybos atstovai. Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto, taip pat ir seksualinio, informacija yra nedelsiant perduodama policijai, kuri atlieka tyrimą. Jeigu įtarimai pasitvirtina, vaikas yra apsaugomas nuo smurtautojo.

Vaiko teisių gynėjai bendrauja su vaiku ir inicijuoja tiek jam, tiek kartu išgyvenimus patyrusiems jo artimiesiems reikiamą pagalbą, nukreipia į vienintelį šalyje veikiantį pagalbos centrą „Užuovėja“, kur teikiama pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams.

Kilus klausimams galima pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. [phone], taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas „Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val. „Tėvų linija“ 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.

Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus. Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Dingusių žmonių šeimų paramos centras 85 248 3373 [e-mail] [e-mail] Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas 837 750 935, 8 698 23995 [e-mail] Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras 8 673 22562, 8 650 63789 [e-mail] VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ 85 238 5770, 8 673 17380 [e-mail] Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras 85 237 2548, 8 671 89218 [e-mail] Telšių krizių centras 8444 74282, 8 683 96793, 8 671 16590 [e-mail] VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva 8 672 35298 [e-mail] VšĮ Paramos vaikams centras 85 271 5980, 8 611 43567 [e-mail] Vilniaus arkivyskupijos Caritas 85 212 1653, 8 685 77347 [e-mail] Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ 8 699 54778 [e-mail] Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ 85 261 815, 8 682 62772 [e-mail] Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija 8 638 36475, 8 681 77002 [e-mail] Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)