Skaitykite garsiai
Skaityti vaikui garsiai rekomenduojama nuo pat mažens – kartu vartyti paveikslėlių knygas, aptarinėti iliustracijas. Skaityti garsiai vaikui pravartu, pirmiausia, dėl to, kad tai ugdo klausymosi gebėjimus: mokėjimą išgirsti, susitelkti, pastebėti detales, suvokti garsinę informaciją. Kita labai paprasta priežastis – klausantis garsiai skaitomo teksto galima tiesiog maloniai atsipalaiduoti. Taip pat suaugęs žmogus gali labai gerai perteikti teksto emociją, sakinių intonacijas ir parodyti pavyzdį to dar besimokančiam vaikui. Juk žinome, kad vaikai daug ko mokosi stebėdami suaugusįjį.
Labai prasminga leisti garsiai paskaityti ir vaikui, o suaugusiajam perimti klausytojo vaidmenį. Ši veikla lavina vaiko sklandžią tartį (išgirdus ne taip kirčiuojamus ar ištariamus žodžius reikėtų laiku pataisyti), retoriką, gebėjimą tinkamai intonuoti, perduoti klausytojui teksto nuotaiką. Kai kuriais atvejais garsus skaitymas net gali padėti geriau suvokti teksto prasmę! Minėtina, kad tokia veikla padeda atskleisti tai, ko tylus skaitymas neparodo, pavyzdžiui, kad vaikas turi gerus ekspresijos gebėjimus ar vis dar neištaria tam tikro garso, spėlioja žodžius ir pan. Vėl pridurtina, kad reikia pagirti vaiką už gerėjančius jo raiškaus skaitymo įgūdžius. Be to, net ir skaityti garsiai galima labai įvairiais būdais, kurie įneša žavesio ir suteikia daugiau motyvacijos. „Skaitymo drauge ritualas prasmingas ir tuo, kad knyga suartina šeimos narius, pakviečia juos kartu pabūti ir tikrai gali padėti susidraugauti su skaitymu”, – pastebi Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo mokytoja.
Rodykite pavyzdį
Vaikams itin paveikus yra tėvų pavyzdys – jie ne tik turi aiškinti vaikui, kaip svarbu skaityti, bet ir patys leisti laiką su knyga, kad pateisintų savo žodžius vaiko akyse. Svarbu nuolat kalbėti apie knygas, aptarti, ką naujo išleido leidyklos, supažindinti vaikus su įvairaus tipo literatūra. Pravartu namuose turėti skaitymo valandėles, padedančias pajusti skaitymo skonį, su vaiku kartu sutarti, kada ir kiek bus skaitoma, sukurti tam motyvuojančią aplinką (pagalvėlės, arbata, patogi palangė – kodėl ne?).
Žinoma, po jų būtina leisti vaikui kalbėti apie tekstą: kas (ne)patiko, kas įvyko kūrinyje ir pan., kartu ir suaugusieji gali pasidalinti tuo, ką skaitė. Reikia parodyti, kad jums rūpi ir nebijoti pagirti. Kartu skaitykite periodiką, neapsiribokite tik knygomis. Pasidžiaukite, kai matote, kad vaikas leidžia laisvalaikį su knyga, nuolat domėkitės, ką jis skaito.
Labai svarbu rodyti vaikui ir pasakoti apie skaitymo naudą, parodyti, kad ji apčiuopiama, pavyzdžiui, papasakoti, ką naujo ir neįtikėtino sužinojote perskaitę vieną ar kitą knygą, galbūt labai išlavinote savo žodyną ar kt.
Įsitraukite į veiklas, susijusias su skaitymu
Taip pat, kartu su vaiku naudinga vaikščioti į bibliotekas, knygynus, muges, susitikimus su rašytojais, spektaklius, pastatytus pagal kūrinius, nevengti padovanoti atžalai knygelę. Smagių užsiėmimų galite sugalvoti ir namuose: skaityti tą pačią knygą, surengti skaitymo vakarėlį, ar pagal knygą patiems vaidinti epizodus, leisti pačiam vaikui kurti knygą. Tokiu būdu, nors ir netiesiogiai, bet sužadinsite vaikų smalsumą konkrečių knygų turiniui.
Leiskite vaikui rinktis pačiam
Kadangi skaitymas turi teikti džiaugsmą, iš vaiko negalima atimti teisės pačiam rinktis ką skaityti (juk tai irgi formuoja skaitytojo įgūdžius), ir leisti susipažinti su tarp vaikų populiaria literatūra, pavyzdžiui, J.Kinney „Nevykėlio dienoraščiu“, kuri, paprastai, „užkabina“. Jeigu uždrausite skaityti norimą knygą ir piršite tik savo, tai gali labai neigiamai paveikti motyvaciją.
Kartu stebėkite progresą
Be abejonės, domėtis vaiko skaitymu yra ne tik reikalinga, bet ir būtina. Stebėti galima, bet tai jokiu būdu neturėtų tapti tam tikra kontrolės priemone: jeigu vakar perskaitei 25 puslapius, kodėl šiandien tik 17?! Spraudimas į rėmus skaitymą gali paversti skaitymu tik dėl kiekio. Juk natūralu, kad knyga nelygi knygai, o ir toje pačioje knygoje vienas skyrius reikalauja daugiau atidos ir analizės, sąsajų kūrimo nei kitas.
„Dažniau užduokite klausimą, ką, o ne kiek perskaitei. Jeigu tikrai vyko sąmoningas skaitymas, vaikas turės ką papasakoti”, – pastebi E.Sasnauskaitė.
Kita vertus, ir pačiam vaikui gali pasirodyti įdomu, kaip kinta jo skaitymas. Tokiu atveju stebėjimą galima paversti smagia motyvacijos priemone, pavyzdžiui, ar galėtum aplenkti save? Kaip manai, ar įveiktum iššūkį perskaityti knygutę per savaitę? Taip pat galima bendru susitarimu pildyti perskaitytų knygų sąsiuvinį ir paskaičiuoti, kiek, pavyzdžiui, knygų įveikta per metus, galbūt kartu sugalvoti vaizdinę priemonę, parodančią skaitymo rezultatus – perskaitytų knygų bokštą kambario kampe. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems, kad skaitymas nevirstu imitaciniu.
Aptarkite perskaitytas knygas
Šis etapas vaiko skaitymo gebėjimų ugdymo procese yra labai svarbus – vaikas turi kalbėti apie perskaitytą knygą. Pokalbis apie skaitytą knygą parodo, kaip vaikas ją suvokė. Juk gali būti ir taip, kad knygą tarsi ir perskaitė, tačiau nelabai gali pasakyti, apie ką ji buvo, galbūt jam reikia pagalbos aiškinantis prasmes, nes jo gyvenimiška patirtis dar per maža. Tokia veikla ugdo kritinį bei analitinį mąstymą. Be to, jei klausinėsite apie knygą, parodysite, kad jums irgi įdomu, svarbu, kuo gyvena vaikas.
Po skaitymo galima paprašyti vaiko savais žodžiais trumpai atpasakoti knygą, įvardyti svarbiausius įvykius, paaiškinti, ką suprato ir ko ne, pasidomėti, kokie veikėjai toje knygoje veikė, paskatinti juos apibūdinti. Dar vienas būdas – sugalvoti keletą kriterijų, kuriuos kaskart aptarsite. Svarbu leisti mažajam skaitytojui atskleisti savo nuomonę apie tekstą (įvertinti) ir paprašyti argumentuoti, kodėl mano būtent taip.
Diskutuokite su vaiku apie knygos įvykius, skatinkite jį matyti tekstą įvairiapusiškai. Jeigu tėvai puikiai žino knygą, prieš skaitymą galima pateikti vieną klausimą, į kurį vaikas turi rasti atsakymą, ir vėliau jį aptarti. Paprastai po skaitymo vaikus žavi tokie klausimai: su kuriuo veikėju norėtum susitikti? ką darytum kitaip, jei būtum kuris nors veikėjas? Jeigu galėtum, į kurį knygos įvykį norėtum nusikelti? Gal turi patarimų kuriam nors veikėjui? „Jeigu norima patikrinti vaiko supratimą, galima paprašyti sugalvoti kitą pavadinimą knygai – paprastai taip netiesiogiai įvardijama, apie ką sukosi visi knygos įvykiai. Galima užduoti tokių klausimų, kurie būtų susiję ir su knyga, ir su mūsų pasauliu, kad išryškėtų teksto idėjų aktualumas”, – pasakoja Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo mokytoja.
