Kokios yra pagrindinės tarpusavio santykių krizės priežastys?

1. Adaptacija po santuokos (iki 3 metų).

2. Vaiko gimimas (1 metus).

3. Socialinio statuso pasikeitimas/ materialinės padėties pasikeitimas/ profesinis vieno iš sutuoktinių tobulėjimas.

4. Vaikų branda ir išėjimas iš namų.

5. Bendro gyvenimo įvertinimas, pasiruošimas senatvei.

Pirmoji krizė – pati konfliktiškiausia. Pirmaisiais metais po vedybų pora bando suderinti bendro buvimo sąlygas, savo reikalavimus ir įpročius.

Jie geriau vienas kitą pažįsta ir pritaiko vaidmenis „vyras“ – „žmona“. Jie kartu planuoja šeimos biudžetą.

Visa tai yra didžiulis krūvis, kuriam partneriai nebūna deramai pasiruošę, kadangi visko numatyti iš anksto neįmanoma.

Baigiantis tretiesiems bendro gyvenimo metams adaptacija turėtų pasibaigti.

1. Jūs patenkinti esamu gyvenimu.

2. Noras išsaugoti partnerį padidėjo.

3. Jūs norite turėti vaikų.

Jeigu visiems šiems punktams galite pritarti, vadinasi, pirmasis etapas įveiktas sėkmingai ir jaudintis dėl krizės nėra pagrindo.

Antroji krizė paprastai kyla gimus vaikui.

Pokyčiai, susiję su trečio žmogaus atsiradimu (net jeigu jis labai lauktas), sukelia jausmą, kad situacija sunkiai kontroliuojamą arba visai nekontroliuojama.

Pora įgyja dar po vieną vaidmenį – motinos ir tėvo.

Šie vaidmenys reikalauja daug valios, jėgų, pastangų ir noro padėti kitam. Įprastas gyvenimo ritmas sutrikdytas, viskas pakito: emocijos, intymus gyvenimas, laiko sąnaudos, materialinė padėtis, laisvalaikis.

Trečia krizė – kai pasikeičia vieno iš sutuoktinių socialinis statusas.

Tai gali sukelti tarpusavio konkurenciją, pasipriešinimą, kito partnerio pasyvumą.

Krizės požymiai:

1. Pasitikėjimo praradimas.

2. Seksualinis šaltumas partnerio atžvilgiu.

3. Vilties sulaukti atsako praradimas.

4. Atsakomybės už tai, kad būtų atkurti artimi santykiai, atmetimas.

5. Abejonės, ar verta išsaugoti santykius.

Pagrindinė vyro ir moters artumo praradimo priežastis yra jų interesų konfliktas.

Vidinis nepasitenkinimas, pasireiškiantis kito žmogaus ydų vardijimu, yra aklavietė santykiuose. Noras kitą padaryti atpirkimo ožiu virsta patogiu būdu kontroliuoti situaciją.

Psichologinės agresijos – atviros ar „užgrimuotos“ – priežastys didina ir tarpusavio konkurenciją, ir poros abipusį nepasitenkinimą.

Ar įmanoma, patekus į krizę, išsaugoti santykius? Su viena sąlyga: jeigu pora atvirai aptarė abipuses pretenzijas ir abu yra pasirengę jas spręsti darydami nuolaidų.

Deja, dažnai vienas iš partnerių yra pasirengęs keistis, o kitas yra patenkintas savimi.

Tokioje situacijoje tas, kuris parodo sąžiningumą ir drąsą pripažindamas savo klaidas, tampa labai pažeidžiamas partnerio, užėmusio kaltintojo pozą.

Nelygios pozicijos – „kaltintojas ir kaltasis“ – niekada jūsų nenuves prie normalaus dialogo.

Rekomendacijos

1. Atminkite: sutuoktiniai yra artimi žmonės. Artimi žmonės – ne tie, kurie gaili ir tyliai pyksta, o tie, kurie sąžiningai kalba visomis jiems rūpimomis temomis. Krizės situacijoje pati pavojingiausia pozicija yra ignoravimas.

2. Niekada nereikalaukite iš artimo žmogaus aukos. Tai atneša tik nelaimes. Neverskite, nereikalaukite ir nešantažuokite. Tik kompromisai gali duoti rezultatų.

3. Neklausykite draugų, draugių, mamų ir tetų patarimų. Jeigu jums reikia pagalbos, priimkite tik kvalifikuotą.