Pakliuvus į naują aplinką
Anot pašnekovės, tėvai dažnai pastebi, jog vos tik pradėjus leisti atžalą į naują aplinką – darželį, mokyklą ar net naują būrelį, kartais vaikai pradeda daugiau sirgti. Įprasta manyti, jog tai dėl „pažinties“ su kolektyve esančiais virusais ir bakterijomis, rašoma pranešime spaudai. Ir tai yra tiesa. Vis tik kodėl anksčiau vaikas nesirgdavo arba sirgdavo rečiau, jei eidavo su mama ar tėčiu apsipirkti į prekybos centrą? Juk ten virusų ir bakterijų taip pat yra.
„Natūralu, jog vaikas patekęs į naują aplinką siekia išgyventi ir pritapti. Ir tokioje situacijoje viršų ima jo pasąmonė – tai ji diktuoja kai kurias reakcijas ir veiksmus, kurie yra nevalingi. Naujoje aplinkoje atsiranda daugiau emocijų, o mažam vaikui dar sunku jas išreikšti dėl nepakankamo žodžių bagažo ar brandos. Tačiau jis vis tiek nesąmoningai nori tėvų dėmesio, artumo. Ir dažnai dėl to vaikai suserga“, – situaciją aiškina I.Keliauskienė. Juk mažyliui yra užsifiksavę, jog ligos metu jis sulaukia daugiau dėmesio, švelnumo, rūpesčio, ko galbūt jam trūko adaptacijos metu. Vaikams dažniausiai stresas gali iššaukti skrandžio, odos ar kvėpavimo takų ligas.
Emocijų slopinimas – ne į sveikatą
Stresą ar nerimą gali sukelti ne tik nauja aplinka, bet ir tam tikri pasikeitimai šeimoje – broliuko ar sesutės gimimas, pasikeitę tėvų santykiai ar net naujas darbas dėl kurio esame labiau pavargę ir mažiau skiriame vaikams laiko. „Jie skirtingai reaguoja į tuos pasikeitimus. Bet jų ignoruoti ar drausti nereiktų. Ne paslaptis, jog vienose šeimose vienos emocijos leidžiamos, o kitose ne. Tarkime, berniukams sakoma, neverk, nes esi vyras. O mergaitėms sakoma, neverk, būsi negraži. Ką tai reiškia? Tai ne kas kita, kaip emocijos slopinimas. Mažylis supras, kad to daryti negalima. Bet emocija niekur nedings, ji tik bus pakeičiama į kitą. Liūdesys į pyktį, nerimą, dvejones. O toks emocijų slopinimas taip pat gali turėti įtakos vaiko fizinei sveikatai“, – sako vaikų psichologė.
Kaip to išvengti?
„Visų pirmą, vos tik prisijungus kiekvienai šeimai prie mūsų darželio patariame, jog vaikui grįžus iš darželio reikia skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio. Neįjungti filmukų ir pasakyti, jog dabar mama pavargusi. Bet tas 3 ar 4 valandas iki miego maksimaliai išnaudoti teisingai. Kartu skaityti, piešti, kalbėtis, ar tiesiog žaisti su konstruktoriumi“, – sako „Išminčiukų“ direktorė. Pasak jos, apskritai, jei norime, kad vaikas mažiau sirgtų ar ramiau miegotų reikia kuo daugiau dėmesio skirti jam, kad jis jaustųsi saugus. Taip pat labai didelę įtaką turi ir tėvų santykiai. Jei norime matyti sveiką vaiką – barniai neturėtų būti toleruojami šeimoje.
Visgi kartais mažyliai į naują aplinką reaguoja itin jautriai. Tuomet reiktų imtis priemonių, kurios tą adaptaciją paverstų kuo švelnesne. „Buvo toks atvejais, kai su tėvais kartu atėjusi mažylė apžiūrėti darželio pabuvusi vos porą minučių apsivėmė. Tai vaiko reakcija į naują patirtį, kuri jam nežinoma. Ir tai nereiškia, jog darželis blogas ar jį reiktų keisti, bet geriausia prieš pradedant jį lankyti užsirašyti į kokį būrelį, ar dažniau pažaisti lauke su kitais. Tada jam bus lengviau darželyje, tikimybė, jog mažiau sirgs ar negaluos“, – pataria vaikų psichologė I.Keliauskienė. Taip pat ji rekomenduoja prieš ateinant į naują aplinką leisti vaikui atsinešti kokį nors jam mielą daiktą – tarkime minkštą žaisliuką, su kuriuo jis jausis saugus.
