Kaip anksti išdygs pirmieji dantys, priklauso nuo vaiko organizmo ir genetikos. Tačiau, kai dantukai jau čia pat, mamoms kyla klausimas, kaip padėti savo mažiesiems ištverti dantų dygimo skausmą? Geriausia išeitis – šaldyti. „Šaldyti galima įvairiais būdais, yra tam skirti tepaliukai, būtent kūdikių dantenoms“, savo patirtimi dalinasi tinklaraščio „Dienoraštis mamoms“ autorė Aušra Kairienė. „Taip pat galima guminius žaislus šiek tiek atšaldyti ir duoti pakramtyti. Taip vaikas pasikaso dantenas ir šiek tiek numalšina nemalonų dirginimą“.
Visgi daugiausiai diskusijų ir spėliojimų sukelia išdygusių pieninių dantų priežiūra. Todėl DELFI Vaikai pakalbino klinikos „Futuri Dentes“ vaikų odontologę Vitaliją Tučę.
- Vitalija, sakykite, kuo ypatingi pirmieji vaiko dantys?
– Pirmųjų pieninių dantų išdygimas yra gana didelis įvykis tiek kūdikio, tiek ir tėvų gyvenime. Išdygus pirmiesiems dantukams jau verta pasirodyti pas gydytoją odontologą. Šis vizitas ne tiek vaikui, kiek tėvams dėl daugelio dalykų. Odontologas apžiūrėjęs gali įvertinti vaiko dantų būklę, patikrinti kiek išdygę, kaip išdygę, papasakoti tėvams, kaip dantukus prižiūrėti, kaip juos valyti. Odontologas išsiklausinėja ir apie vaiko ligas, mamos nėštumą, nėštumo metu vartotus vaistus, nes tai taip pat turi reikšmės vaiko dantims.
- Kokią įtaką mamos dantų būklė turi vaiko būsiems dantims ir jų sveikatai?
– Yra atlikta mokslinių tyrimų apie tai, kaip mamos dantų ligos galėtų paveikti kūdikio ir vaiko pieninių dantų gerovę. Mes iš anksto tėvus mokome apie ėduonį, jo etiologiją, aiškiname, kad tai yra bakterinė liga ir todėl mokiname tėvus nedėti į burną vaikų šaukštukų, čiulptukų, kad neperduotų turimų bakterijų rinkinių mažyliui ir jo neužkrėstų.
- Ar lengva patiems tėvams atpažinti, pamatyti ėduonį ant vaiko dantų? Kaip tai padaryti?
– Dažnai tėvai mano, kad ėduonis tai yra juodos spalvos skylė. Bet tiesa ta, kad kai jau yra ertmė, duobė, tam tikras defektas, tai jau pažengusi ėduonies stadija. Ėduonis prasideda nuo baltos šiukščios dėmės emalio paviršiuje. Tokios dėmės progresą, jei kreipiatės į gydytoją laiku, galima sustabdyti. Tačiau atpažinti patiems gana sunku. Kartais tai gali būti šiaip apnašos ar nelygumai. Jei pastebite kažką, kas ant vaiko pieninių dantų jums atrodo keistai, neįprastai, geriausia ateiti pas odontologą pasikonsultuoti.
- Mamos dažnai dalijasi patarimais, kaip prižiūrėti dantis. Vienas iš tokių – dantis valyti su flanelės gabalėliu ir vandeniu. Ar tai teisingas dantų priežiūros būdas?
– Negalima atsakyti vienareikšmiškai. Labai priklauso nuo dantų būklės. Jei vaikui paskirti geležies preparatai ar lašiukai, ant dantų gali likti apnašų, kurių be pastos nenuvalysi. Jei dantukai pažeisti ėduonies, reikalingas gydymas ir papildomos priemonės dantų priežiūrai. Jei dantys sveiki, patiems pirmiesiems pieniniams dantims tikrai pakanka gabalėlio medžiagos ir vandens. Šepetėlis reikalingas, kai jau yra išdygę krūminiai dantys, nes jie turi bangelių ir gumburėlių, kuriuos reikia gerai išvalyti. Kai kuriems vaikams patinka dantų ir dantenų masažas dantų šepetėliu ir nuo pirmųjų dantų išdygimo, tad tai daryti tikrai nedraudžiama.
- Paminėjote pastą. Pagal kokius kriterijus parenkama dantų pasta mažyliams?
– Ėduonies pažeidimo progresą stabdo pakankamai gerai sureguliuotas mitybos režimas ir gera dantų priežiūra, t.y. kruopštus jų valymas. Yra specialių priemonių, kurios, esant ėduonies rizikai, padeda palaikyti gerą dantų būklę. Tačiau jeigu yra ėduonies pažeistų vietų, aktyvių dėmių, reikalinga pasta su fluoridais. Jei dantukai visiškai sveiki, pasta galėtų būti ir be fluoro jonų, galėtų turėti kitų profilaktinių medžiagų, tačiau vėlgi būtina pasitarti su vaikų odontologu – galbūt mažylis dėl kitų priežasčių turi didesnę riziką dantų ėduonies atsiradimui ir visgi pasta su fluoridais jam būtų naudinga.
- Ar teisinga sakyti, kad pastą su fluoru turėtų rekomenduoti gydytojas?
– Taip, nors tokių dantų pastų galima rasti visose parduotuvėse, tačiau tai vistiek yra vaistas. Ir tik odontologas gali paaiškinti, koks floro kiekis tinkamas jūsų vaikui. Tokios pastos naudojimas turi būti saikingas. Dantų pastą būtina saugoti nuo vaikų, galima uždėti tik mažą žirnelį ar pamirkyti šepetėlio šerelius joje. Ji turi būti skirta tik dantų valymui. Teisingai naudojant nebereikėtų baimintis dėl šios pastos žalos.
- Gydytojai odontologai nuolatos kartoja, kad dantis vaikams turi valyti tėvai, tačiau praktikoje dažnai gaunasi kitaip. Vaikai nesileidžia arba tėvai tam neskiria dėmesio. Galbūt nėra taip svarbu, kas valo dantis, svarbu, kad jie valomi?
– Be jokių išlygų mažiems vaikams dantis turi valyti tėvai. Vaikų riešai ir pirštukai, smulkioji motorika dar nėra tiek išlavinta, kad jie galėtų gerai išvalyti dantis.Yra toks palyginimas, kad kol vaikas pats neužsiriša batų, kol nemoka rašyti dailyraščiu, jis negali kokybiškai išsivalyti dantų. Žinoma, mokyti valytis dantis reikia nuolatos, nuo mažens, „aš pats“ laikotarpiu tėvai gali leisti valytis dantis pačiam vaikui, pagirti, motyvuoti, kad jis to nori. Tačiau tėvai turi susitarti su vaiku padėti, patikrinti, pabaigti valyti dantis. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau darbo jis kokybiškai padaro pats. O tėvų pagalba lieka vis mažesnė ir mažesnė.
- Gal turite patarimų tiems tėvams, kurių mažyliai nesileidžia, kad tėvai valytų dantis?
– Mėgstu patarti nenuleisti rankų ir neprarasti kantrybės. Man būna labai graudu, kai mamos sako, jog dantų vaikui nevalo, nes jis nenori ir priešinasi. Reikia paprasčiausiai atrasti, kas veikia konkrečiam vaikui. Vieniems padeda žaidimai, dainelės. Ypač vyresniems vaikams veikia pora minučių trunkančios dainelės: kol dainelė groja, tol valomi dantys. Yra įvairių šepetėlių, kurie susisiekia su programėlėmis telefone, kurios žaidimo forma motyvuoja vaikus valytis dantis.
Kai kuriems padeda dantų valymosi kalendoriai. Kaskart išsivalius dantis pasižymima, o savaitės ar mėnesio gale tėvai būna sugalvoję apdovanojimą už kruopštų dantų valymą. Dažniausiai stengiamasi dantų valymą paversti smagiu žaidimu, nereikia gąsdinti kirminais ar kažkuo labai baisiu. Geriau visiems kartu valytis dantis ir vaikas mielai imsis šepetėlio ir kartos tėvus ar vyresnius brolius ar seseris. O jeigu visgi niekas niekas nepadeda, tai būtina apsiginkluoti kantrybe ir vistiek valyti. Net jeigu per barnius, pykčius, bet valyti. Nes graži balta šypsena džiugina suaugusius ir vaikus, todėl tikrai verta padirbėti ir pasistengti formuojant vaikui kasdienės dantų priežiūros įprotį vaikystėje.
