Faktai rodo – be lietimosi neišgyventume
Knygoje “Atttached at the heart“ autorės Lysa Parker ir Barbara Nicholson aprašo „nesugebėjimo išgyventi“ reiškinį, kuris įrodo, kad lietimas, fizinis kontaktas su kitu žmogumi, mums yra vienas iš svarbiausių įgimtų poreikių, suteikiantis galimybę išgyventi. Tai įrodo istoriniai faktai. Pavyzdžiui, 1950 m. kūdikių, paliktų savo tėvų ligoninėse ar našlaičių namuose JAV, mirtingumas siekė beveik 100 proc. Pradžioje šis reiškinys buvo bandomas paaiškinti ir aprašyti tam tikrais terminais, kaip hospitalizacija ar marazmas, bet vėliau buvo nustatytos ir įvardintos aiškios šio reiškinio priežastys: tose įstaigose esantys kūdikiai buvo liečiami tik esant būtinybei – per medicinines apžiūras, maitinant ar keičiant vystyklus. Visą kitą laiką jie buvo paliekami vieni gulėti lovelėse.
Be to, aprašyti ir tokie atvejai, kai kūdikiai taip pat našlaičių namuose ar ligoninėse, atsidūrę prie mirties slenksčio, kai medicina jau atrodydavo bejėgė, išgydavo nuo to, kad juos globoti paimdavo šiltas, geras žmogus, kuris nuolat laikydavo ir nešiodavo priglaudęs prie savęs.
Tyrimais įrodyta nauda:
• Dažniau nešiojamų ir liečiamų kūdikių smegenys bręsta trečdaliu sparčiau nei jų bendraamžių.
• Kūdikio lietimas, glostymas, buvimas šalia stimuliuoja jo augimo hormonus, pagreitina intelektualinį ir motorinį vystymąsi.
• Nešiojimas, artimas fizinis kontaktas (oda prie odos) kūdikiams padeda reguliuoti kūno temperatūrą, širdies plakimą, būdravimo ir miego stadijas. Pavyzdžiui, naujagimio, paguldyto ant mamos kūno kojytės sušyla per 1,5 val., o suvystyto ir paguldyto į lovelę, per 2 paras.
• Tarpkultūriniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose įprastas dažnas fizinis kontaktas, prisilietimai, apkabinimai, nešiojimai, yra žemas fizinio smurto lygis.
Kalbant apie paaugusius vaikus, dažniausiai vaiko netinkamas elgesys, pykčio priepuoliai byloja apie artumo ir šilumos trūkumą, ištuštėjusį emocinį rezervą, todėl pirma priemonė taisyti elgesį yra atkurti vaiko emocinę būseną stipriai apkabinant ir pabūnant kartu.
Svarbu prieš laiką gimusiems kūdikiams
Akivaizdi artumo galia ir nauda yra įrodyta su prieš laiką gimusiais kūdikiais. Šiais laikais yra plačiai paplitęs kengūros priežiūros metodas, kuomet neišnešiotą naujagimį jo globėjas glaudžia prie savęs taip, kad būtų kuo daugiau odos kontakto.
Prieš laiką gimusių kūdikių tyrimai parodė, kad artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą ir kvėpavimą, nes tokiems kūdikiams neretai sunku koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą patiems. Be to, motinos, naudojančios šį metodą, dažniau turi galimybę kūdikius maitinti krūtimi ir turi daugiau pieno.
Prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, mažiau verkia, tampa judresni, ir anksčiau išrašomi iš ligoninės.
Kaip nešioti?
Nešioti vaikus galima visaip: paprastai ant rankų arba naudojant tam tinkamas nešynes, slingus. Kūdikių nešiojimas medžiaginėse nešyklėse suteikia jiems reikalingą kontaktą su tėvais, o šiems palieka laisvas rankas kitiems darbams. Dažnai tėvai, naudodami nešykles net pilnai išsiverčia be vežimėlio: mamoms su nešykle lengviau įveikti didelius atstumus, įlipti ir išlipti iš visuomeninio transporto, užsukti į parduotuvę. Daugelis šiandien Lietuvoje populiarių nešyklių į Vakarų Europą atkeliavo iš kitų kraštų – tai tradicinės Azijos bei Afrikos tautų vaikų nešiojimo priemonės arba nežymiai modifikuoti jų variantai.
Na o paneigiant populiarųjį mitą, kad „nešiojamas vaikas įpranta ir tuomet nenulipa nuo rankų“, trumpai galima atsakyti taip: nešiojami ir daug glaudžiami vaikai yra ramesni, daug mažiau verkia. Nešiojami vaikai reikalauja daug mažiau dėmesio, kadangi būdami šalia, jie patenkina savo artumo ir stimuliacijos poreikį, pripildo savo emocijų bagažą. Jie pasitiki pasauliu, todėl daug drąsiau jį tyrinėja, nes žino, kad pabuvę atokiau nuo mamos ir tėčio, jie visada panorėję ar kažko išsigandę, gali sugrįžti į saugų glėbį. Tokie vaikai, kaip tik anksčiau nulipa nuo rankų, yra savarankiškesni, labiau pasitiki savimi, aplinkiniais. Dažnai nešiojamų vaikų yra greitesnė pažintinė raida, kadangi jie visur dalyvauja kartu su tėvais, daug mato, girdi daug kalbos, tėvai turi daugiau galimybių su vaiku bendrauti.