DELFI Vaikai skaitytoja pasidalijo situacija iš kasdienybės, kuri jai kelia rūpestį. „Esu dviejų vaikų mama (vienas lankantis darželį, bet dažnai sergantis, o kitas dar būnantis namuose). Tiek įsisukau į kasdienybės rutiną ir pavargau nuo visko, kad kantrybės ir susivaldymo liko labai mažai“, – sako nenorėjusi prisistatyti moteris. „Apšaukiu abu, tada trumpam būna ramu. Bet tai užburtas ratas, nes po kurio laiko jie vėl lipa, duodasi, zirzia, viską verčia... Kol gaminau vakarienę, tai iškraustė spinteles, išpylė druską ir miltus. Vienur tvarkau, kitur vėl krausto. Ir vėl apšaukiu netekusi kantrybės“. Moteris klausia, kaip iš to užburto rato ištrūkti. „Vakar abu, kaip sutarę, nusprendė nesitvarkyti ir negirdėti mano prašymų. Kol neužrėkiau, dūko. Bet kai užrėkiau, net pačiai baisu pasidarė. O jie sukluso ir surinko žaisliukus į dėžę“.
Paprašėme „Laimingas vaikas“ psichologės Mildos Karklytės-Palevičienės atsakyti į keletą klausimų, susijusių su šia situacija ir pateikti tėvams paaiškinimų ir gairių, kaip elgtis su iš proto varančiais mažaisiais, kai patys esame pavargę ir nusiminę.
– Kas vyksta su suaugusiuoju, kad / kai jis rėkia ant vaikų?
Na visų pirma šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad labai gerai suprantu, kad tėvai yra žmonės, ne robotai. Turbūt visi kartais užrėkia, nors ir žino, kad tai nėra gerai. Tad svarbu, kad tėvai matytų, kad toks elgesys nėra geras ir tikrai stengtųsi jį keisti.
Kodėl tėvai taip pasielgia? Visų pirma, dažniausiai tėvų negalėjimą susivaldyti lemia jų pačių fizinis ar emocinis nuovargis. Taip pat dažnai tėvai taip elgiasi iš bejėgiškumo, nebežinodami, kaip kitaip pasiekti pageidaujamą vaiko elgesį.
Deja, vis dar pasitaiko, kad tėvai rėkia ant vaikų, naudoja emocinį ar fizinį smurtą, manydami, kad tai yra efektyvi auklėjimo priemonė, vedanti prie greitesnių rezultatų. Tokie tėvai mano, kad savo agresyviu elgesiu išmokys vaikus tinkamo elgesio.
– Kaip rėkimas paveikia vaikus? Ar tai turi auklėjamąjį poveikį?
Deja, šioje vietoje tėvams, manantiems, kad taip auklėja vaiką, lengva apsigauti. Taip, esamoje situacijoje vaikas galimai nustoja tęsti netinkamą elgesį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, tai neskatina tinkamai elgtis ir kuria daug negatyvių pasekmių vaiko raidoje ir asmenybės formavimesi.
Dažniausiai pasitaikančios tokio auklėjimo pasekmės:
• Vaikas išmoksta, kad kol nėra rėkiama, grąsinama, klausyti/ susitarti nereikia.
• Vaikas tinkamai elgiasi iš baimės, ne iš vidinės motyvacijos.
• Kai vaikas žino, kad nemato žmonės, kurie galimai jį nubaus/ aprėks, tęsia savo netinkamą elgesį.
• Vaikas taip pat konfliktus ima spręsti rėkimu.
• Vaikas darosi pasyvus, stokoja savarankiškumo, iniciatyvumo.
• Vaikas ima mažiau pasitikėti savimi, kitais.
• Vaiko kūrybiškumas mažėja.
• Vaiko nerimastingumas auga.
Tad jei norime auginti sveiką, mokančią konstruktyviai spręsti konfliktus asmenybę, turime mokytis susivaldyti ir auklėti vaikus be šauksmų.
– Kokios galėtų būti tokio elgesio alternatyvos?
Užuot šaukę ir daug kartų kartoję vaikui, turėtume imtis veiksmų, patys parodydami savo ramybę ir empatišką tvirtumą.
Ugdant vaikų tinkamą elgesį neapsieinama be natūralių pasekmių. Vaikas turėt žinoti ir pajausti, kas jo laukia vieno ar kito elgesio atveju. Pvz. jei vaikas lipa ant stalo, nors namų taisyklės sako, kad tai yra neleidžiama, tėvai turėtų tvirtai priminti taisyklę ir nukelti vaiką nuo stalo. Jei vaikas šį elgesį kartos, išlikti atkakliems ir nenusileisti, savo atkakliu elgesiu parodyti, kad taisyklių laikomasi tvirtai.
Čia svarbu sau priminti, kad su vaiku nėra „kažkas negerai“, juo labiau jis nėra blogas. Tiesiog jis mokosi pažinti pasaulį, suprasti jį, šis procesas yra visiškai normalus, tad mūsų pareiga padėti vaikui mokytis, nepykstant ant jo, nežeminant.
Kalbant apie pasekmes, svarbu nepamiršti, kad jos turi būti ne tik neigiame kontekste, tačiau ir teigiamame.
Pvz. šioje situacijoje. Jei vaikas sėdi gražiai prie stalo ant kedės, svarbu, kad tai pastebėtume, emocingai pasidžiaugtume ir pagirtume. Taikant šį modelį įvairiose situacijose, vaikas ugdys vidinę motyvaciją ir supras, kad tinkamai elgtis jam yra smagiau ir geriau nei netinkamai.
Kitas svarbus aspektas – aiškių namų taisyklių turėjimas, nuoseklus ir pastovus jų laikymasis. Jei namuose vaikas susiduria su skirtingais suaugusiųjų lūkesčiais, reakcijomis, atsaku į jo elgesį ar nežino aiškių taisyklių, kurių suaugusieji taip pat laikosi nuosekliai ir pastoviai, vaikui suformuoti tinkamo elgesio įgūdžius tampa labai sunku.
Jei vaikai jau yra kalbantys ir gebantys palaikyti dialogą, puiki ugdymo ir ryšio kūrimo priemonė – po konflikto ar gale dienos, aptarti kilusius jausmus abiems pusėms, kaip abi pusės matė konfliktinę situaciją, aptarti, kaip kitą sykį elgsis panašiose situacijose. Šioje vietoje vėlgi svarbu išvengti moralizavimo, netinkamo elgesio akcentavimo, savo pokalbį orientuoti į esamus jausmus ir galimus sprendimus ateityje. O susidūrus su situacija ateityje, tvirtai laikytis savo žodžio.
Normalu, kad vaikui nepavyksta iš pirmų kartų imti tinkamai elgtis, tačiau kai vaikas susiduria su pakankamu kiekiu patirčių – susiformuoja tinkami elgesio įpročiai.
– Ar yra būdų, padedančių susivaldyti ir nerėkti „karštose“ situacijose?
Reikėtų pasistengti sau priminti, kad vaikas dar tik mokosi ir mes turime jam padėti.
Tai prisiminti „karštose“ situacijose, gali padėti jei žaismingai ant sienos pasikabinsime lipduką, raudoną kaspiną ar kokį kitą ženklą, kuris reikiamoje situacijoje mums primins, kad laikas sustoti.
Kai jau galėsime sustoti, tuomet turėtume pagalvoti apie būdą, kuris mums padėtų nusiraminti. Tai gali būti: pakvėpavimas pro langą grynu oru, nusiprausimas po dušu, veido nusiplovimas šaltu vandeniu, padaryti kvėpavimo pratimų, jei yra galimybė išėjus į mašiną padainuoti, parėkti, paklausyti mėgstamos muzikos, pagulėti vonioje, išgerti mėgstamos arbatos, pabėgioti, paklausyti relaksacinės muzikos, padaryti trumpą mankštelę ir kt.
Savo darbe dažai stebiu, kad tėvams „karštu“ metu atsiraukus iš situacijos ir grįžus nusiraminus, situacija pakrypsta į daug geresnę pusę – tėvams lengviau suprasti vaiko elgesio priežastis, tvirtai, tačiau empatiškai ir ramiai, laikytis savo žodžio, susitartų taisyklių, vaikai daug greičiau supranta elgesio ribas ir ima elgtis tinkamai.
