Vienok, mokslo žmonės nurodo, kad čiulptuko naudojimas padidina vidurinės ausies uždegimo riziką, kuri gerokai sumažėja, jei čiulptuko atsisakoma iki pirmo pusmečio. Atliktais tyrimais sąsajos tarp žindymo sunkumų ir čiulptuko naudojimo paneigtos, tačiau vis tik išlieka rekomendacijos kūdikiams, kurie yra tik gimę ir dar silpnai žindo krūtį, nesiūlyti čiulptuko iki vaikutis ims tinkamai žysti – maždaug iki pirmojo mėnesio (rekomendacija netaikoma mažyliams, kurie tinkamai ir noriai žindžia). Vienas pagrindinių argumentų – vaikai nenoriai atsisako čiulptuko, tačiau nepamirškite, kad vaikai be galo greitai vystosi ir vienus įpročius keičia kitais – pradeda sėdėti, ropoti, savarankiškai valgyti, todėl visame šiame maratone, siekiant išvengti didelių kovų, rekomenduojama atsisveikinti su čiulptuku maždaug apie pirmąjį mažylio gimtadienį. Nepamirškite, kad atsisveikinti su įpročiu čiulpti kumštuką taip pat ne mažiau „sudėtinga“.
Pagrindinė priežastis, kodėl tėveliai nusprendžia mažyliui pasiūlyti čiulptuką – noras padėti mažyliui nusiraminti ir, be abejonės, patiems bent šiek tiek pasiilsėti. Iš tiesų, įrodyta, kad čiulptuko čiulpimas ramina kūdikį, tačiau tai jokiu būdu nepakeičia maitinimo ar artumo poreikio. Būtina paminėti ir tai, kad remiantis atliktais tyrimais nustatytas tiesioginis ryšys tarp čiulptuko ir sumažėjusios staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS) rizikos. Pažymėtina, kad čiulptukas neapsaugo nuo SKMS, tik sumažina jo riziką.
Tuo atveju, kai tėveliai nusprendžia pirmą kartą mažyliui pasiūlyti čiulptuką yra keletas svarbių aspektų, kurių būtina paisyti: nesiūlykite įkyriai – jei mažylis parodė, kad nenori čiulptuko, lukterkite – gal net keletą dienų, nesiūlykite mažyliui čiulptuko, kai kūdikis alkanas – ir nenaudokite čiulptuko vėliau, kad atidėtumėte maitinimo laiką. Rekomenduojama visuomet mažylį pirmiausia raminti prisilietimais, sūpavimais, artumu, kutuliais ar kitais jūsų atrastais būdais, o čiulptuką siūlykite prieš miegą ar kai mažylis iš tiesų neramus. Atminkite, čiulptukas mažyliui – ne mama.
Ir pabaigai – visi mokslininkai, tetos ir kaimynai yra be galo patyrę, valdo neįtikėtinos gausos bei įvairovės šaltinių informaciją, bet mes, savo vaikų mamos ir tėčiai, žinome geriausiai, kas tinka mūsų vaikams. O jei nežinome, tai jaučiame širdimi.
