1. Sauskelnės
Neabejotinai sauskelnių išradimas vertas Nobelio premijos. Net pačios konservatyviausios senelės sako, kad jos – gėris. Bet tik iki tam tikro amžiaus.
Moksliškai įrodyta, kad vaikas pradeda kontroliuoti šlapinimosi ir tuštinimosi procesus, sulaukęs maždaug metų ir aštuonių mėnesių amžiaus. Pediatrai pataria pratinti tokio amžiaus vaiką prie puoduko, taigi sauskelnių reikia visiškai atsisakyti.
Taip jau yra, kad geriausi vaikų mokytojai – stresas arba diskomfortas. Nešiojant sauskelnes diskomforto nelieka, todėl pratinimas prie puoduko užsitęsia. Na o šlapios pėdkelnės ir paklodė skatina vaiką greičiau mokytis.
2. Grojantys žaislai
Ryškūs, dainuojantys, įvairiomis švieselėmis mirgantys interaktyvūs žaislai labai mėgstami vaikų. Šie žaisliukai kelia mažyliams susidomėjimą, o mamos užgniaužusios kvapą stebi, kaip vaikas pirmą kartą tiesia rankas į žaisliuką. Regis, tokių žaislų naudingumas čia ir pasibaigia.
Kuo vaikas darosi vyresnis, tuo greičiau patartina atsisakyti tokių žaislų. Jų diktuojamos žaidimo taisyklės labai ribotų funkcijų. Žaidžiant su tokiais žaislais, vaiko vaizduotė nedalyvauja. Ko nepasakysi apie įprastus žaislus (lėles, mašinėles, gyvūnus) – su jais žaisdamas vaikas pats sugalvoja siužetą.
3. Žindukai
Apie žindukų žalą mamų pasaulyje sklando tikros legendos. Tiesa, ne be pagrindo – laiku neatpratinus vaiko nuo žinduko, gresia daug fiziologinio ir emocinio pobūdžio problemų.
Odontologai rekomenduoja atsisakyti žinduko, kai mažyliui prasikala pirmas dantis, antraip gali susiformuoti netaisyklingas laikinasis sąkandis. Tiesa, ši problema laikina, ji pati išsisprendžia, kai vaikui iškrenta pieniniai dantys, todėl pediatrai atlaidesni. Jie mano, kad žindukas iki vienerių metų vaikui naudingas, nes čiulpimo procesas mažylį ramina.
Tačiau kai vaikui sukanka vieneri metai, yra rizikos, kad deformuosis viršutinis gomurys, o tai – rimta problema. Be to, priklausymas nuo žinduko vėlesniame amžiuje stabdo vaiko emocinį vystymąsi. Jis nemoka savarankiškai susidoroti su emocijomis, nes vos pravirkęs, iš karto gauna žinduką. Tokiam vaikui gali išsivystyti pakaitinis įprotis – jis ima čiulpti pirštą, graužti nagus arba dėti įvairius daiktus į burną, kad nusiramintų.
Išvada – kuo anksčiau vaikai atpratinami nuo žinduko, tuo geriau.
4. Įjungtas televizorius
Dabar dažnuose namuose vos ne kiaurą parą būna įjungtas televizorius. Daugelis suaugusiųjų sako, kad garsinis fonas namuose ramina. Iš tiesų tai – saviapgaulė, kuri vaikams dar ir stabdo vystymąsi.
Nuolatinis garsinis triukšmas vaiką klaidina, jis ilgai negali atskirti televizoriaus garsų nuo kreipimosi į jį, t.y. negirdi ir nesupranta, ką jam sako mama, nes tai skamba kaip triukšmas.
Be to, reguliariai žiūrint greitai besikeičiančius animacinių filmukų kadrus, sutrinka smegenų kaktos sritis. Dėl šios priežasties gali sulėtėti kalbos ir emocinis vystymasis. Dažnai taip pat padidėja nervingumas, būna agresijos protrūkių, retais atvejais gali atsirasti dėmesio deficito sutrikimas.
5. Įtaisai
Šiuolaikinių žmonių gyvenime didelė svarba tenka įvairiems įtaisams, tad būtų neteisinga 100 procentų atskirti vaiką naujų technologijų. Juk tai ne vien žaidimai ir filmukai – tai ir vystymasis. Pavyzdžiui, įgūdis greitai susirasti informacijos vaikui suteikia pranašumo prieš senelius, o orientavimasis internete moko vaikus greitai atskirti esminę informaciją iš didžiulio informacijos srauto.
Kita vertus, nevalia pamiršti, kad ilgai naudojantis įvairiais įtaisais, vaikas pasineria į virtualų pasaulį ir praranda susidomėjimą realiu gyvenimu. Kyla grėsmė, kad vaikas taps uždaras, asocialus.
Šiuolaikiniame pasaulyje išrasta, sukurta daugybė daiktų, kurie turėtų palengvinti vaiko priežiūrą, tačiau kuo paprastesnės bus mažylio gyvenimo sąlygos, tuo didesnė tikimybė, kad užaugs genijus.
