Tėvams teko meluoti apie savo darbovietę
Dukrą auginantis tėtis Nerijus prisimena darželyje taikytą rinkliavos sistemą, kurią vadina reketu.
„Mano dukra lankė darželį, esantį Kaune, Kalniečių mikrorajone. Jame tėvų būdavo prašoma užpildyti anketas. Vienas mano bičiulis, kaip ir buvo prašoma anketoje, nurodė, kad jis – statybų įmonės vadovas“, – prisimena pašnekovas.
Pasak jo, bičiulis iš darželio darbuotojų ėmė gauti daugybę prašymų: „Tai darželiui to atvežk, tai ano.“ Nerijus sako, kad iš pradžių jo draugas geranoriškai padėdavo, tačiau pajutęs, kad prašymai niekuomet nesiliaus, kitąkart pildydamas anketą nurodė, kad dirba buhalteriu.
„Bičiulis nurodė šią profesiją, nes, jo manymu, darželiui iš buhalterio nieko negali reikėti“, – su nusivylimu balse pasakoja tėtis Nerijus.
Tiesa, pašnekovą stebino ir nurodymai iš dukros darželio – mat tėvai buvo prašomi nupirkti visas reikiamas higienos priemones, pavyzdžiui, tualetinį popierių, muilą.
„Nors darželio darbuotojos sakė, kad visa, ką perkame, bus skirta mūsų vaikui, visgi buvo sunku įsivaizduoti, kad šitoks kiekis reikalingas vienam mažam vaikui“, – absurdiška istorija dalinasi Nerijus.
Duoda, nes darželis neatrodo turtingas
Darželyje renkamų pinigų patirtimis dalinasi ir dviejų vaikų mama Joana.
„Mano vaikų darželyje rinkliavos – įprastas dalykas. Tiesa, rinkliavų dažnumas ir dydis priklauso nuo auklėtojos. Štai yra buvusi auklėtoja, kuri tėvams leisdavo suprasti, kad kažko reikia, sakydavo „mes negalime prašyti jūsų pinigų, bet jei norėtumėte nupirkti, būtų labai gerai“ – prisimena mama Joana.
Moteris pasakoja, kad buvo ir tokia auklėtoja, kuri jokiais būdais neimdavo pinigų, paramos prašydavo iš vadovybės.
O ką auklėtojos nupirko iš surinktų pinigų? „Vieną kartą buvo prašoma pinigų klasės baldams, spintoms. Kitą – dėžėms, skirtoms susidėti žaislus. Taip pat vieną sykį prašė netgi susidėti pinigų higienos priemonėms“, – prisimena pašnekovė.
Pasak jos, rinkliavos yra buvusios ir po 5 eurus, ir po 15 eurų.
„Rinkliavas mokame visi – darželis, sprendžiant iš aplinkos, tikrai neatrodo turtingas“, – apie rinkliavas savo dviejų vaikų darželyje pasakoja Joana.
„Darželiui reikia remonto, bet tėvų pinigų mes neprašome“
Vaikų darželio auklėtoja Gitana sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kaip rinkliavos atrodo pedagogo akimis.
„Neseniai pakeičiau darbą ir perėjau dirbti į kitą darželį. Vos atėjus, darželio darbuotojos pranešė, kad šiame darželyje rinkliavoms yra sakomas griežtas „ne“, – teigia auklėtoja Gitana.
Tačiau moteris pastebi, kad nors rinkliavos nerenkamos, tėvai, o tiksliau – tėvų komitetas, patys savanoriškai renka lėšas.
„Auklėtinių tėveliai kas mėnesį į bendrą grupės biudžetą atneša po eurą. Skirtumas nuo rinkliavų tas, kad tie pinigai manęs nepasiekia, o aš jų ir neimčiau. Renkamos lėšos išleidžiamos ruošiantis naujametinėms šventėms – tėvai vaikams į grupę nuperka didelį žaislą“, – apie pasikeitusią situaciją darželiuose pasakoja jo darbuotoja.
„Darželio, kuriame dirbu, biudžetas tikrai nėra pakankamas. Šiame darželyje dar yra daug vietų, kur reikia įdėti pinigų. Nors ugdymo įstaigai verkiant reikia remonto, iš tėvų pinigų neimame“, – sako auklėtoja Gitana.
Ministerija primena, kokiu pagrindu tėvai gali finansuoti mokymo įstaigas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad tėvai pinigų švietimo įstaigai gali paskirti tik savanoriškai, pavyzdžiui, pervesdami dalį gyventojų pajamų mokesčio.
Mokykla turi pateikti viešą ataskaitą, kam pinigai buvo išleisti, kiek jų buvo išleista. Mokykla ar darželis negali reikalauti iš tėvų, kad jie privalomai prisidėtų prie mokyklos aprūpinimo ar išlaikymo.
Švietimo įstaigas aprūpina, už remontus atsakingas ir jiems skiria lėšų mokyklos steigėjas – dažniausiai savivaldybė arba kitas mokyklos steigėjas.
