„Mokykla turi būti vieta, kurioje kiekvienas turi galimybę tobulėti ir augti, jaučiasi drąsus būti savimi, eksperimentuoti, bandyti, kurti ir nebijoti būti nubaustas „etikete“ ar blogais pažymiais“, – kaip vėliau išplatinta pranešime žiniasklaidai, sakė J. Šiugždinienė.
Todėl, pasak ministrės, labai svarbu, kad mokyklų bendruomenės kartu siektų pažangos, o ne konkuruotų tarpusavyje.
„Pasimatuoti laikas nuo laiko nėra blogai, tačiau ne reitingai parodo, kokios mokyklos ir mokytojai dirba geriausiai. Reitingai nevertina socialinio, kultūrinio ar ekonominio konteksto, o jis labai svarbus. Neturime dėl geresnių reitingų atsisakyti į mokyklą priimti įvairių poreikių turinčius vaikus ar užsieniečius.
Ir ne patikrinimas, o grįžtamasis ryšys yra svarbu. Pritariu požiūriui, kad testavimų dauginimas nėra kryptis, kuria turėtų eiti Lietuvos mokyklos. Pasitikėjimas, saugi, kurti skatinanti aplinka – mūsų bendras tikslas. Tačiau tie patikrinimai, kurie per mokinio gyvenimą yra keturi, yra svarbūs ir jų tikslas – ne konkurencija. Jų tikslas – grįžtamasis ryšys ir pagalba mokiniui, mokytojui ir tėvams. Taigi ne gąsdinkime patikrinimais, o teikime grįžtamąjį ryšį, padėkime vaikams“, – kalbėjo ministrė.
Anot pranešimo žiniasklaidai, J. Šiugždinienė pabrėžė visos mokyklos bendruomenės narių sutarimų svarbą siekiant, kad kiekvienoje mokykloje būtų sukurtos pačios geriausios sąlygos dirbti ir mokytis. Pasak ministrės, būtina bendruomenėms ne tik rasti sutarimus dėl bendravimo ir bendradarbiavimo mokykloje, bet ir jų laikytis, net jei tai susitarimai dėl elementarių darbo taisyklių.
„Mokytojo vaidmuo tikrai ne tramdyti ar kontroliuoti, o padėti mokytis ir motyvuoti. Mokiniai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Taip pat ir tėvai, ir mokytojai. Pagrindinė mokinio pareiga ir teisė – mokytis. Mokytojui neturėtų reikėti atiminėti mobilių telefonų ar prašyti mokinio netriukšmauti. Jis neturėtų nerimauti, kad įtakingas tėtis ar mama pasiskųs direktoriui dėl prasto pažymio ar išsiveš vaiką į ilgalaikes atostogas. Mokyklų bendruomenės turi aiškiai susitarti dėl taisyklių, kurių būtina laikytis visiems“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad tokie susitarimai ir jų įgyvendinimas yra mokyklos vadovo atsakomybė. Ministerija kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir savivaldybių, mokyklų atstovais numato parengti pavyzdinį taisyklių variantą mokykloms, kur būtų aptariami tokie klausimai, kaip pamokų lankomumas, pažangumas, visų mokyklos bendruomenės narių atsakomybės.
Ministrė taip pat kvietė savivaldybes būti mažosiomis ministerijomis mieste ar rajone, nes jos geriausiai žino, kas vyksta jų teritorijoje ir gali geriausiai numatyti reikalingas priemones nacionaliniams sprendimams įgyvendinti.
„Tam, kad pasiektume, jog kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur jis gyvena, ar kokioje jis auga socialinėje aplinkoje, turėtų vienodas starto pozicijas ir geriausias ugdymosi galimybes, mums svarbu, kad savivaldybių švietimo skyriai ir švietimo politika stiprėtų. Didele dalimi nuo savivaldybės politikų, o ypač specialistų iniciatyvos ir gebėjimo koordinuoti priklausys, ar sustiprinsime matematikos ugdymą savivaldybėje, ar ir kiek sutarčių sudarysime su šiuo metu studijuojančiais būsimais pedagogais, kaip sėkmingai bus įgyvendinama „Tūkstantmečio mokyklų“ programa ir kokiu etato dydžiu dirbs mokytojai ir kokiose mokyklose mokysis mūsų vaikai“, – kalbėjo ministrė J. Šiugždinienė.
