aA
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šimtuku išlaikiusi Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos ugdytinė Marija Kacilevičiūtė pastebėjo spragą vertinime. Pasak jos, rašymo sistemą perkandusiam moksleiviui nesudėtinga gauti gerus balus – net ir nė vieno kūrinio neskaičiusiam. Abiturientė neslėpė nusivylimo ir savo įspūdžiais pasidalino „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Šimtukininkė atskleidė visą tiesą apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: išlaikė ir nė vieno kūrinio neperskaitę
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet išlaikė 89,2 proc. dalyvių. Palyginus su pernai, neišlaikiusiųjų daugiau nei 1,5 proc. Tačiau šimtą balų surinko kaip niekad daug abiturientų – net 214.

Trys iš keturių rašė samprotavimo rašinį, – tokią statistiką šiomis dienomis paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Šimtukininkė atskleidė visą tiesą apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: išlaikė ir nė vieno kūrinio neperskaitę
© DELFI / Kiril Čachovskij


Į skaičius orientuotis neverta – yra, kaip yra

Lietuvių kalbos mokytoja Ineta Žymančiūtė šiųmetės statiskos nesureikšmino, kaip ir fakto, kad šiemt yra daugiau neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, bei to, kad šimtukus gavo rekordiškai daug moksleivių. „Šis skirtumas nieko nepasako ir neparodo. Žiūrint į procentą – skirtumai atsiranda natūraliai, svyruoja“, – įsitikinusi ji.

Panašios nuomonės laikėsi laidoje svečiavusis pedagogė Jurga Cikaitė. Kalbant apie brandos egzaminus esą į skaičius orientuotis neverta – yra, kaip yra. „Už egzamino slepiasi daugiau sisteminių dalykų: visuomenės ir viešuomenės požiūris į mokyklą, į dalyką, šeimos įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, programų kūrimas, jų atnaujinimas, vertinimo sistema“, – vardijo ji.

Pašnekovės nuomone, sakyti, kad šimtukų už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientai surinko daugiausiai per penkerius metus – būtų neobjektyvu, skaičiai teliudija egzamino arba programos tvarumą. „Turėtume tirti tam tikrą kriterijų rinkinį, remiantis nuoseklia ir išsamia analize. Daryti tam tikras išvadas šiandien dar yra ankstoka“, – neabejojo ji.

„Ar menas gali paveikti tikrovę?“ – šiųmetė egzamino tema, kurią rinkosi daugiausia abiturientų. Ne išimtis ir radijo laidos pašnekovė abiturientė M. Kacilevičiūtė. Ši tema merginai pasirodė plačiausia.

„Visos temos įdomios, tačiau kartu ir sunkios. Sunkios ne tik dėl to, kad siauros ar visiškai nutolusios nuo programos. Pasirinkta tema turbūt vienintelė tokia plati, kur buvo galima remtis teatro, muzikos menu, net istorija. Tai man artima. Kai pamačiau šią temą nudžiugau, nes turėjau kuo išsamiai pasiremti“, – įspūdžiais dalijosi M. Kacilevičiūtė.

Šimtukininkė atskleidė visą tiesą apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: išlaikė ir nė vieno kūrinio neperskaitę
© DELFI / Kiril Čachovskij


Turi tilpti į egzamino rėmus, iš jų neišlįsi

Ar tikrai lituanistinio ugdymo programa atgyvenusi ir moksleiviams neaktuali, kaip priekaištauja kritikai, o šimtukus gaunantys abiturientai tiesiog prisitaiko prie programinių klišių?

„Nors visą laiką maniau, kad egzaminui išlaikyti užtenka meilės literatūrai (ačiū, mokytojai, uždegusiai šį jausmą), tačiau šį mitą sugriovė keli mano artimi pažįstami. Neskaitę nė vieno kūrinio sugebėjo surinkti 90 balų. Galbūt mūsų karta geba prisitaikyti? Visgi kuo toliau, tuo labiau esu įsitikinusi, kad neužtenka savitai argumentuoti ir samprotauti, turi sutalpinti save į egzamino rėmus, iš jų neišlįsi“, – atvirai kalbėjo Marija.

Anot jos, perkandusiam rašymo sistemą moksleiviui, nesudėtinga gauti gerą įvertinimą. „Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų“, – nusivylimo neslėpė ji.

Remdamasis abiturientės išsakyta mintimi laidos vedėjas Marijus Gailius teiravosi pašnekovų, kaip socialinė ir politinė tikrovė veikia lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje. Ar nekelia nuostabos išgirsti dalykai – tai normali praktika?

Slepiasi pavojaus signalas

Vadovėlių leidėjo Sauliaus Žuko manymu, čia slypi didysis pavojus. „Jei neskaitant knygų, o tik „iškalus“ ir deramai sudėliojus egzaminų taisytojams tinkamas klišes galima gauti aukštus pažymius ir atitikti tam tikrą standartą, tai jau yra ciniški veiksmai. Pats liūdniausias rezultatas viso mūsų mokymo proceso“, – konstatavo jis.

Pasak leidėjo, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis, kuriame iš tikrųjų turėtų atsiskleisti mokinio gebėjimai mąstyti, ypač – jei pasirenkamas samprotavimo rašinys: „Moksleiviui, originaliai žvelgiančiam į pasaulį turėtų būti suteikta galimybė pasireikšti.“

Su išsakyta nuomone nenorėjo sutikti I. Žymančiūtė. Anot jos, visiškai normalu, bent kartą gyvenime save sutalpinti į egzamino rėmą.

„Jei žmogus ketina studijuoti universitete, egzaminai jam turi tapti įpročiu. Gyvenime svarbu ne tik save laisvai išreikšti, bet ir atitikti tam tikrus standartus, reikalavimus. Darbdaviai neretai skundžiasi, kad su jaunais žmonėmis sunku susitarti, net ir dėl elementarių dalykų, tiek daug savyje jie turi laisvės. Mokėti įtilpti į rėmą – vertybė“, – tikino pašnekovė.

J. Cikaitė teigė nežinanti, kiek ši savybė yra svarbi, kiek pravers realiame gyvenime, tačiau prisipažino nemananti, kad egzaminas pats savaime yra blogis: „Dabar dažnai taip apibendrindama, tokia nuomonė sklando viešoje erdvėje. Blogos temos, blogos programos... Bendroje retorikoje pasigendu pasitikėjimo tuo, ką valstybė siūlo jauniems savo piliečiams.“

Tačiau ji visiškai sutiko su kitais pašnekovais – pavojus, kad abiturientai eina į egzaminą neskaitę literatūros kūrinių, greičiausiai egzistuoja.

„Mokytojas jaučia, ar paskutinių klasių moksleivis ateina perskaitęs kūrinį. Iš dalies, tai ir pedagogo atsakomybė. Taip, sunku, bet turėtų būti juntamas sąmoningas įsipareigojimas tą procesą modeliuoti taip, kad kuo mažiau tavo mokinių eitų į egzaminą neskaitę literatūros kūrinių“, – reziumavo ji.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
2.3115

Priešmokyklinis ugdymas namuose ar mokykloje – kuris geresnis vaikui?

Kokybiškas priešmokyklinis ugdymas itin svarbus – jis padeda lavinti pažinimo, elgesio ir...

Mokytojos pasakė, ką svarbiau už skaitymą ir rašymą reikia mokėti būsimiems pirmokams (7)

Pasiruošimas pirmai klasei – iššūkis ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pirmiesiems kyla...

Griauna mitus apie gabius vaikus: net ir vunderkindai patiria mokymosi sunkumų (2)

Gabus. Apdovanotas. Vunderkindas . Ne vaikas, o stebuklas! Toks vaikas ir sunkumai bei problemos –...

Tyrimas atskleidė opią problemą mokyklose: vaikams trūko fizinio aktyvumo dar iki karantino (4)

Daugiau nei pusė (55 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad iki 2020 metų kovo mėnesį...

Pedagogė ramina vaikams laiko nebesurandančius tėvus: užuot stengęsi išmokyti skaityti, geriau su jais pažaiskite (2)

Karantino metu tėvai neretai jaučiasi nusivylę, kad nesugeba atrasti balanso tarp darbo namuose ir...

Top naujienos

Paauglės iš Kauno norėjo būti suaugusiomis: net nesuprato, kaip atsidūrė svetimoje lovoje (196)

Dvi keturiolikmetės iš Kauno norėjo būti suaugusiomis – susipažinusios su 22 metų vaikinu jos...

Griežtas stilistės verdiktas apie tai, kas yra tabu per vestuves: dažniausia klaida – seksualumu perspjauti nuotaką (14)

Rugpjūtis – vestuvių mėnuo. Stilistė Jomantė Vaitkutė išdėstė vestuvių aprangos etiketo...

Dailius Dargis | D+

Kelionė paskui „Vilniaus brigados“ šešėlius: Dekanidzės valdymą nutraukė brutali klaida (1)

Nors praėjo 26 metai po to, kai buvo nukirsta pagrindinio „Vilniaus brigados“ kriminalinės...

Tai, ko negalima savo šalyje – galima Bulgarijoje: audringos paauglių atostogos stebina net visko mačiusius (58)

„Tai, ko negalima namuose – galima Bulgarijoje “, – iš lūpų į lūpas dalijasi...

Pavojingos varžybos įsibėgėja: Kinijos šuolis, po kurio Rusija liks pralaimėtoja (238)

Yra prisijungimas! Tokiu džiugiu įrašu liepos 29-ąją pasidalijo Rusijos kosmoso agentūros...

Japonai nepasikuklino: į kosmosą siųs raketą su sekso žaislais – ir tam turi intriguojantį tikslą (8)

Japonijos bendrovė „Tenga“, gaminanti masturbavimosi priemones, veikiausiai įeis ir į...

Sekmadienį per sieną perėjo rekordinis nelegalų kiekis: jie plūsta be perstojo iki 22 val. sulaikyti 276 (3270)

Sekmadienį, rugpjūčio 1-ąją, Lietuvą užgriuvo tokia nelegalų banga, kokios iki šiol dar...

Auksą iškovojusį Baltarusijos gimnastą nedelsiant pasveikino Lukašenkos sūnus (32)

Gimnastas Ivanas Litvinovičius šeštadienį tapo pirmuoju, iškovojusiu Baltarusijai medalį:...

Graikijos saloje lietuvių pora gavo ne tai, ko tikėjosi: dabar supratau, kaip gimsta instagraminės nuotraukos (43)

Mums pardavė svajonę apie Santorini. Juk visi sakė, kad bus tobula ir mes nuoširdžiai patikėjom....

Ne kiekvienam lemta tapti lyderiu – kuo Jobsas ir Trumpas išsiskyrė iš kitų? (3)

Kokias asmenines ir profesines kompetencijas turinčius žmones šiandien galime vadinti lyderiais?...